Iš universitetinių studijų pirmajai pakopai ir vientisosioms studijoms numatytų lėšų technologijos mokslams teks 5,3 mln. litų, humanitariniams – 1,8 mln. litų, meno studijoms – 1,5 mln. litų, socialiniams mokslams – 3,9 mln. litų, fiziniams mokslams – 2,7 mln. litų, biomedicinos mokslams – 2,6 mln. litų.
Pirmakursių priėmimui kolegijose numatyta skirti: technologijos mokslams – 4,3 mln. litų, humanitariniams mokslams – 120 tūkst. litų, meno studijoms – 542 tūkst. litų, socialiniams mokslams – 2,7 mln. litų, fiziniams mokslams – 274 tūkst. litų, biomedicinos mokslams – 2,4 mln. litų.
Iš viso paskirstyta 28,1 mln. litų. Didžioji dalis lėšų – 27,3 mln. litų – tenka priėmimui į valstybės finansuojamas vietas, 783 tūkst. litų – studijuojančiųjų valstybės nefinansuojamose vietose studijų stipendijoms.
Bendra pirmakursių studijoms 2013 m. skiriama suma sudarys 29,4 mln. litų. Be patvirtintų lėšų dar 1,3 mln. litų numatyta tiksliniam finansavimui. Iš jų menų studijoms universitetuose – 373 tūkst. litų, kolegijose – 60 tūkst. litų. Tikslinis finansavimas menų studijoms universitetuose šiemet didinamas daugiau nei du kartus taip sudarant palankias sąlygas pripažintiems menininkams atrinkti talentingiausius stojančiuosius.
Preliminariai skaičiuojama, kad 2013 m. valstybės finansavimą studijoms iš viso gaus apie 15,7 tūkst. pirmakursių: apie 8,2 tūkst. – stojančiųjų į universitetus, apie 7,5 tūkst. tūkst. – į kolegijas. Apie 14,8 tūkst. bus priimti į valstybės finansuojamas vietas, apie 600 įstojusieji į valstybės nefinansuojamas vietas gaus studijų stipendiją, dar beveik 300 studentų numatyta pasiūlyti tikslines studijų vietas.
Vertinant pastarųjų metų priėmimo praktiką, numatoma, kad šiemet kaip ir anksčiau valstybės finansuojamą vietą universitetuose ar kolegijose galės gauti apie pusė stojančiųjų.
Lėšos, kurias už vieno pirmakursio rengimą valstybė numato aukštosioms mokykloms, lieka tokios pačios, kaip ir pernai.
2012 m. pirmakursių studijoms iš viso buvo numatyta 32,2 mln. litų, panaudota – 30,8 mln. litų. Pernai valstybės finansavimą studijoms iš viso gavo 16,9 tūkst. stojančiųjų: 15,7 tūkst. priimti į valstybės finansuojamas vietas, per tūkstantį gavo studijų stipendijas, apie 160 pasirašė sutartis dėl tikslinės studijų vietos.
Papildyta 15.03 val. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis teigia, kad naują finansavimo paskirstymo pagal studijų sritis tvarką vertina ypač kritiškai
„Kategoriškai nesutinkame su nutarime pateikta suma, skiriama valstybės finansuojamoms studijoms. Visų pirma, tai, kad Lietuvoje mažėja abiturientų, nėra argumentas mažinti finansavimą, nes kasmet į aukštąsias stoja vis daugiau anksčiau baigusiųjų mokyklas. 2010 m. iš visų įstojusiųjų beveik 22 proc. buvo anksčiau baigę vidurines mokyklas, 2011 m. tokių įstojusiųjų buvo daugiau nei 25 proc., o 2012 m. – beveik 30 proc. Tokiu būdu studentų skaičius Lietuvoje kiekvienais metais išlieka stabilus.
Antra, finansavimo apimtys nemokamoms studijoms ir detalus jų paskirstymas šiuo metu grindžiamas burtažodžiu „valstybės poreikis“.
Niekam nėra žinoma, kaip jis buvo apskaičiuotas, o sprendimai priimami net nesukūrus aiškios metodikos. Tad taip ir lieka neaišku, kuo remiantis mažinamas finansavimas ir studijų prieinamumas šalyje.“, – pranešime spaudai teigė LLS vadovas
