2010-08-06 11:29

Iškilo grėsmė kai kurioms aukštųjų mokyklų studijų programoms

Jau aišku, kad šiemet kai kurių Lietuvos aukštųjų mokyklų programos surinks gerokai mažiau studentų į valstybės finansuojamas vietas nei parėjusiais metais, vis dėlto jos tikisi šią savaitę nors iš dalies pagerinti priėmimo rezultatus.
Temos: 2 Studijos Mokykla

Paskutiniajame etape dar yra nemažai valstybės finansuojamų studentų krepšelių, kuriuos išsidalins aukštosios mokyklos. Likusių laisvų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius papildomam priėmimui universitetuose ir kolegijose paskelbtas 11 studijų krypčių grupių, o rezultatai paiškės kitos savaitės pradžioje.

Tačiau jau dabar aišku, kad dėl didėjančios migracijos į užsienio universitetus ir nepalankios priėmimo į valstybės finansuojamas vietas sistemos nukentėjo ne viena aukštoji mokykla, o kai kurioms studijų programos iškilo grėsmė.

Lietuvos kūno kultūros akademijos akademinių reikalų prorektorius Gediminas Mamkus viliasi, kad per papildomą priėmimą pavyks pagerinti rezultatus. Prorektoriaus nenustebino ir iki šiol likęs nemažas valstybės finansuojamų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose. „Dalis studentų pasirinko studijas užsienyje, tačiau tikimės, kad dar studentų sulauksime. Viliamės, kad abiturientai pasirinks kineziterapijos, treneravimo sistemų, kūno kultūros, sportinės rekreacijos ir turizmo, turizmo ir sporto vadybos, taikomosios fizinės veiklos, sveikatos ir fizinio aktyvumo bei socialinės pedagogikos studijų programas“, – sakė Gediminas Mamkus.

LKKA prorektorius sako, kad dėl to kalta ydinga sistema, kai specialistų poreikius lemia abiturientų norai ir programų populiarumas, o ne valstybės prioritetai. „Šiemet ypač nukentėjo kineziterapijos studijos, kuriomis didžiuojasi Akademija. Tam įtakos turėjo priimamų studentų skaičiaus į studijų programas „lubos“. Šiemet jos padidintos iki 150 procentų (praėjusiais metais 110), todėl populiariausios programos surinko visus tai grupei skirtus krepšelius. Kitais metai planuojama iš vis nuimt šitą ribojimą! Pavyzdžiui, visuomenės sveikatos krypties studijų programos Lietuvos universitetuose gavo vos vieną valstybės finansuojamą vietą, kineziterapija – 9 vietas, kai pagal Pasaulinės kineziterapijos konfederacijos (World Confederation for Physical Therapy, 2008) rekomendacijas, kineziterapeutų rengimas turi būti universitetinis ir ne mažiau 4 metus trunkantis. Pagal šių metų piėmimo rezultatus matome, kad valstybės remiamas kineziterapetų rengimas persikelia į kolegijas, o tai neatitinka mano minėtos organizacijos rekomendacijų. Vieno iš abiturientų konkursinis balas stojant į kineziterapiją buvo 18,86, o svarbiausias valstybinis biologijos egzaminas išlaikytas net 95 balais, tačiau jam nepavyko įstoti į valstybės finansuojamą vietą“, – sakė prorektorius.

Šiemet stoti į Akademiją pirmu noru pareiškė net 808 abiturientai, tačiau į valstybės finansuojamas vietas priimta vos 52, dar 309 abiturientai pasiryžę studijuoti savo lėšomis. Ypatingą nerimą kelia ir tai, kad iškyla didžiulė grėsmė sporto studijoms, kurios pakankamai populiarios tarp sportuojančio jaunimo. „Į valstybės finansuojamas vietas sporto studijų programoje nepateko net pasaulio čempionas, kurio mokymosi rezultatai nebuvo blogi. Kitas stojantysis, lietuvos jaunimo rinktinės narys, nepatekęs į valstybės finansuojamas vietas, sėkmingai įstojo į nemokamas studijas Anglijos universitete, kurio sporto reikalais iš karto pradėjo rūpintis vietos treneris“, – pasakojo Gediminas Mamkus. Pasak Akademijos prorektoriaus, valstybė turėtų geriau išanalizuoti poreikius ir skirstyti vietas kai kurioms nelabai populiarioms, bet reikalingoms studijų programoms. Valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio sporto studijoms, kurios mūsų šalyje žlugdomos ir Lietuvą garsinantis jaunimas priverstas ieškoti palankesnių sąlygų svetur. Vakarų Europoje sporto studijos ne tik populiarios, bet joms skiriamas ypatingas dėmesys.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą