TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Per penkerius metus – dvigubas KTU ir Gento universitetų daktaro diplomas

Asta Žukauskaitė (k.) ir Vaida Kitrytė
Nuotr. iš asmeninio archyvo / Asta Žukauskaitė (k.) ir Vaida Kitrytė
Šaltinis: 15min
0
A A

Ar gali būti maistas dar skanesnis, o vaistai dar veiksmingesni? Neseniai dvigubą – Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Gento universiteto (Belgija) – daktaro diplomą įgijusios Asta Žukauskaitė ir Vaida Kitrytė tuo neabejoja – tai maži ateities pasaulio pokyčiai, darysiantys didelę įtaką žmonių gyvenimui.

Vykdydamos tyrimus jaunosios mokslininkės keletą metų darbavosi moderniausiose dviejų aukštųjų mokyklų laboratorijose, o būdamos Belgijoje laisvalaikiu keliavo po Europos miestus. „Įspūdžių bei naujos patirties tiek mokslo, tiek žmonių pasaulyje tikrai netrūksta“, – įdomiu studijų laikotarpiu džiaugėsi merginos.

Studentiškas naujienas sekite socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Čia verda studentiškas gyvenimas!

Dideli atradimai slypi mažuose dalykuose

Nuotr. iš asmeninio albumo/Vaida Kitrytė – Briuselyje įsikūrusiame parke „Mini-Europe“.
Nuotr. iš asmeninio albumo/Vaida Kitrytė – Briuselyje įsikūrusiame parke „Mini-Europe“.

Ruošdama daktaro disertaciją Asta Žukauskaitė laboratorijoje, chemikų šmaikščiai vadinamoje „chemine virtuve“, atliko tam tikrų aminorūgščių darinių sintezę, tyrinėjo šių junginių savybes ir pritaikymą. Kaip pripažino pati Asta, sunku paprastai ir suprantamai žmogui, neturinčiam nieko bendra su organine sinteze, paaiškinti, kas tai yra. „Vaizdžiai kalbant, tai tarsi architektūros ir kulinarijos derinys – pasitelkiant mokslines žinias, literatūrą, taisykles, logiką, o kartais ir intuiciją mokslinėse laboratorijose iš vienų organinių junginių „konstruojami“, sintetinami kiti.

Didžiąją junginių dalį galima pavadinti sintetiniais blokais, „cheminėmis plytomis“, kurios bus panaudotos didesnių struktūrų, pavyzdžiui, vaistų, sintezei. „Tam, kad pastatytum namą, nepakanka tik architekto ir statybininko, reikia ir visų statybinių medžiagų“, – juokavo Asta.

Skonio ir aromato pokyčiai chemiškai

Vaida Kitrytė tyrimus atliko maisto chemijos srityje. Termiškai apdorojamame maiste vyksta sudėtingos reakcijos, kurių metu keičiasi komponentų sudėtis, susidaro ir naudingi, ir kenksmingi junginiai. Šiuo aspektu ypač svarbi prancūzų mokslininko Luiso Kamilo Mejaro (Louis Camille Maillard) prieš 100 m. atrasta reakcija, pavadinta jo vardu ir intensyviai tyrinėjama iki šiol. Kaip pavyzdį Vaida pateikė kavos ir kakavos pupelių skrudinimo, duonos kepimo ar salyklo džiovinimo procesus, kurių metu keičiasi produktų spalva, skonis, aromatas, tekstūra bei funkcinės savybės.

Nauja mokslinė informacija gali pasiūlyti būdus, kaip efektyviau valdyti termiškai apdorojamų maisto produktų perdirbimo technologijos procesus bei pagerinti jų kokybę. Vaidos teigimu, ši maisto chemijos sritis yra aktyviai tiriama pastaruosius kelis dešimtmečius, nes Mejaro reakcijų produktų įvairovė yra labai didelė, todėl jų susidarymo mechanizmai, įtaka maisto produktų juslinėms savybėms ir stabilumui, poveikis žmogaus sveikatai nėra iki galo suprasti ir išaiškinti.

Uždelsi – liksi antras

Nuotr. iš asmeninio albumo/Asta Žukauskaitė (d.) su užsienio kolegomis Venecijoje
Nuotr. iš asmeninio albumo/Asta Žukauskaitė (d.) su užsienio kolegomis Venecijoje

Merginos neslepia, kad chemijos srityje pasauliniu mastu vyksta didelė konkurencija, pajausti jos pulsą padeda dalyvavimas mokslinėse konferencijose bei per laisvai prieinamas ar prenumeruojamas duomenų bazes pasiekiami moksliniai straipsniai.

Asta minėjo, kad mokslo srityje ypač svarbu domėtis naujausiais pasiekimais ir tendencijomis. Skirtingose srityse lyderiauja ir „madas diktuoja“ tam tikros mokslinės grupės, pavyzdžiui, jos srityje gana aiškiais lyderiais galima laikyti Šveicarijoje dirbantį profesorių Eriką M. Kareirą (Erick M. Carreira) ar Toronto universiteto mokslininką prof. Andrejų Yudiną (Andrei Yudin). Konkurencingoje srityje dirbantis chemikas kasdien jaučiasi tartum dalyvautų lenktynėse su nematomu varžovu.

Asta prisipažįsta, kad atlikdama kai kuriuos projektus su nerimu vis tikrindavo, ar toje pačioje srityje dirbantys mokslininkai jos neaplenkė ir dar nepublikavo panašių ar analogiškų rezultatų. Laimei, Astai tokios situacijos, kuri dažnokai pasitaiko tarp mokslininkų, pavyko išvengti.

Studijos dviejose vietose

Pasak merginų, dviguba doktorantūra nuo paprastos skiriasi tuo, kad moksliniai tyrimai atliekami dviejose mokslinėse institucijose: pusė studijų laiko praleidžiama vienoje mokslo įstaigoje, pusė – kitoje.

Dviguba doktorantūra dažnai yra anksčiau įdėto triūso, pastangų ir užsimezgusio bendradarbiavimo rezultatas. Merginų pasirinkimą didžiąja dalimi nulėmė ERASMUS studijų mainų programa – magistrantūros metu jos abi buvo išvykusios studijuoti į Gento universitetą. Šios aukštosios mokyklos mokslininkams patiko merginų polinkis į mokslą, jų darbo metodai, taigi jos sulaukė kvietimo studijuoti doktorantūroje pas juos arba rinktis dvigubą doktorantūrą. Pasirinkus pastarąjį variantą, žinoma, dar turėjo susitarti abi institucijos.

Kokie pagrindiniai tokių studijų pliusai ir minusai? Doktorantūros studijų organizavimas bei tvarka įvairių šalių universitetuose skiriasi, todėl, norint pradėti dvigubos doktorantūros studijas, visų pirma tenka suderinti dviejų aukštųjų mokyklų reikalavimus.

Doktorantūros studijų metu tenka susidurti ir su gerokai didesniu dokumentų kiekiu, skiriasi atsiskaitymų tvarka. Pavyzdžiui, KTU doktorantai pateikia apibendrinto pobūdžio studijų ir mokslinės veiklos ataskaitas kas pusmetį, o Belgijoje ataskaitos ruošiamas kartą per metus, tačiau darbus reikalaujama aprašyti smulkiau, šalia pateikti diagramas, lenteles ir pan. Vis dėlto, kaip pastebi merginos, daug kas priklauso ne tik nuo oficialiųjų universiteto nuostatų, bet ir nuo grupės vadovo reikalavimų bei jo darbo metodų.

Belgų studentai ramesni dėl ateities

Daug kas priklauso ne tik nuo oficialiųjų universiteto nuostatų, bet ir nuo grupės vadovo reikalavimų bei jo darbo metodų.

KTU laboratorijos yra mažesnės, jaukesnės, jose darbuojasi po kelis žmones, Belgijoje kiek kitaip – čia dirba 20–30 žmonių, nuo magistrantų iki mokslinių darbuotojų, čia daugiau laisvės dirbant su sudėtinga technika, kurios yra daugiau, be to, viską turi išmokti daryti pats. „Svarbiausia, kad tame žmonių margumyne, iškilus klausimams, gali susilaukti pagalbos ir patarimų, čia žinios perduodamos ne tik per paskaitas, bet ir dirbant laboratorijose. Be to, jausdamas aplink darbinį šurmulį ir pats juo užsikreti, neleidi sau tinginiauti“, – kolektyvinio darbo privalumus vardijo Asta.

Jai pritarė ir Vaida, tačiau pastebėjo, kad nors Belgijos mokslininkai organinės chemijos srityje yra labiau pažengę, šiandien Lietuvos laboratorijose turima moderni įranga bei įdiegti pažangūs darbo metodai šį skirtumą sparčiai mažina.

Belgijoje chemijos pramonė yra labiau išplėtota, taigi chemijos mokslus baigiantis magistrantas dėl darbo gali per daug nesukti galvos, nebent siektų ko nors ypatingo. Didesnis privalumas Lietuvoje yra tai, kad mūsų šalyje yra daug daugiau programų, kurios teikia paramą mokslininkams ar studentams stažuotis įvairiose pasaulio šalyse. Belgijos studentai net pagal studijų mainų programas ne itin stengiasi išvažiuoti į kitas aukštąsias mokyklas, nes savo šalyje, kaip jie patys sako, yra visko daug ir kokybiško.

Sunkus darbas ir smagus laisvalaikis

Visus „sėdėjimo per dvi vietas“ nepatogumus atperka galimybė pažinti kitos šalies mokslininkų gyvenimą, įsitraukti į jų kolektyvus.

Kaip sakė jaunosios mokslininkės, įvairiose šalyse tie patys dalykai mokslo srityje daromi kitaip, tad tau suteikiama galimybė tai pamatyti, palyginti ir pamėginti pritaikyti savo darbe. Kaip didelį privalumą merginos minėjo galimybę pažinti kitą šalį ir jos žmones, aplankyti kaimynines valstybes, patobulinti anglų kalbos žinias, turiningai leisti laisvalaikį, vykti į stažuotes bei konferencijas. Be abejonės, tai ir savarankiškumo mokykla.

Mokslininkai įžiūri akivaizdžią naudą

Buvę mokslo vadovai itin teigiamai įvertino merginų atliktus darbus. KTU Maisto produktų technologijos katedros profesoriaus Petro Rimanto Venskutonio teigimu, dvigubas daktaro diplomas parodo, kad darbas atitinka visuotinai priimtus tarptautinius reikalavimus, taigi jį gavusieji yra tarptautinio lygio mokslininkai, kurie ateityje darys teigiamą įtaką visai Lietuvos mokslo ir studijų sistemai.

Merginų pasirinktas ateities kelias aiškus – mokslinė veikla.

Jam pritarė ir KTU Organinės chemijos katedros profesorius Algirdas Šačkus: dvigubas daktaro diplomas – tai geriausias barometras, realiose sąlygose be jokių testų ir tarpininkų įvertinantis KTU absolventų parengimo kokybę, mokslininkų profesionalumą ir Lietuvos mokslo lygį konkrečioje srityje. „Smagu tapti Lietuvos krepšinio lygos čempionu, bet tapti Eurolygos čempionu irgi puiku. Taigi jaunos mokslininkės yra vienos iš pirmųjų „chemijos Eurolygos“ čempionių Lietuvoje“, – vaizdžiais palyginimais kalbėjo prof. A.Šačkus.

Merginų pasirinktas ateities kelias aiškus – mokslinė veikla. Pabaigusi doktorantūros studijas Vaida gavo pasiūlymą toliau darbuotis KTU, Asta šiuo metu – jaunesnioji mokslinė darbuotoja Čekijos Olomouco mieste įsikūrusiame Palacky universitete, kur toliau dirba sintetinės chemijos srityje, tik nuo šiol – su priešvėžinį aktyvumą turinčiais junginiais.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min