Atnaujinus bendradarbiavimą, programa leis vėl plėtoti studijų, mokymo, praktikos ir pameistrystės mainus, įskaitant galimybes stažuotis pirmaujančiose Europos įmonėse ir studijuoti aukščiausio lygio Jungtinės Karalystės universitetuose.
Vilniaus universiteto partnerystės prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas pažymi, kad universitetas ir po „Brexit“ nuosekliai palaikė ryšius su Jungtinės Karalystės aukštosiomis mokyklomis, o akademiniai mainai visiškai nenutrūko. Jo teigimu, „Erasmus+“ sutarčių netgi buvo sudaryta šiek tiek daugiau, tačiau pasikeitė mainų finansavimo ir administracinė aplinka.
Iki „Brexit“ kasmet apie 30 Vilniaus universiteto studentų vykdavo į Jungtinę Karalystę praktikai pagal „Erasmus“ programą, o praktikos mobilumai apskritai buvo populiaresni nei studijų mainai.
„Po „Brexit“, naujuoju „Erasmus+“ programos laikotarpiu (2021–2027 m.), Jungtinės Karalystės kaip programos šalies statusas buvo pakeistas į asocijuotos trečiosios šalies statusą. Tai nesustabdė akademinių mainų, tik pasikeitė jų finansavimas – studentai į Jungtinę Karalystę vyksta su „Erasmus+“ programos finansavimu. Vis dėlto, dėl „Brexit“ migracijos procedūros bei vizų gavimo procesas sugriežtėjo ir tapo brangesnės“, – pastebėjo A.Vasiliauskas.
Atkurs bendrystės tiltus
Švietimo mainų paramos fondo komunikacijos vadovė Indrė Baltraitytė pabrėžia, kad „Brexit“ neigiamai paveikė visas švietimo sritis, o galimas visavertis „Erasmus+“ bendradarbiavimo atnaujinimas su Jungtine Karalyste leistų sugrąžinti ankstesnį mobilumų mastą.
„Iki „Brexit“ Jungtinė Karalystė buvo viena populiariausių Erasmus+ krypčių Lietuvos aukštojo mokslo dalyviams. 2014–2019 metais kasmet išvykdavo apie 240–280 studentų ir dėstytojų, ypač aktyvūs buvo studentų praktikų (traineeships) mobilumai. Toks gausus praktikų populiarumas matomas dėl galimybės darbo vietoje bendrauti anglų kalba, kas yra iššūkiu ieškant praktikos kitose šalyse“, – teigė I.Baltratytė.
Anot jos, po 2020-ųjų matomas ryškus kritimas – daugiau nei perpus, o 2021–2025 m. mobilumai stabilizavosi gerokai žemesniame lygyje.
„Naujas susitarimas atvertų realią galimybę atkurti itin paklausias studijų ir praktikos mobilumo kryptis“, – pabrėžė komunikacijos vadovė.
Naujas susitarimas atvertų realią galimybę atkurti itin paklausias studijų ir praktikos mobilumo kryptis.
Ne mažiau reikšmingas Jungtinės Karalystės sugrįžimas būtų ir kitose švietimo srityse. Iki „Brexit“ ji buvo aktyvi partnerė mokyklinio ugdymo srityje – tiek mokinių grupių mainuose, tiek mokytojų kvalifikacijos kėlime, o dalyvių skaičiai nuosekliai augo.
Po 2020 metų šie mobilumai beveik visiškai nutrūko, ypač trumpalaikiai mokinių mainai.
Profesinio mokymo sektoriuje Jungtinė Karalystė taip pat buvo svarbi kryptis, ypač mokinių praktikoms įmonėse, tačiau po „Brexit“ šios veiklos smarkiai sumenko.
Anot I. Baltraitytės, naujas ES ir Jungtinės Karalystės susitarimas dėl „Erasmus+“ vertinamas ne tik kaip simbolinis politinis signalas, bet ir kaip labai konkreti investicija į Europos ir Jungtinės Karalystės švietimo bendradarbiavimo ateitį.
Sveikina susitarimą
Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė, vokietė Nela Riehl ir Parlamento pagrindinis derybininkas dėl 2028–2034 m. programos „Erasmus+“, lenkas Bogdan Zdrojewski palankiai įvertino žinią, kad nuo 2027 metų jaunimas iš Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vėl galės naudotis „Erasmus+“ teikiamomis galimybėmis. Tai apima besimokančiuosius, studentus, pameistrius, mokytojus ir darbuotojus švietimo, jaunimo bei sporto srityse.
„Erasmus+ yra didžioji ES sėkmės istorija ir apčiuopiamiausia Europos vienybės išraiška. Šių metų svarbiausias pasiekimas – bendras laimėjimas, istorinėje dviejų sąjungų sutartyje sugrąžinant Jungtinę Karalystę į programą. Šis žingsnis reikšmingai sustiprina abipusiai naudingą partnerystę ir politinę sąjungą visame žemyne, kurios šiais poliarizuotais laikais itin reikia. Laukiame galimybės vėl pasveikinti britų studentus mūsų universitetuose, mokyklose ir profesinio rengimo centruose ir glaudžiai bendradarbiausime su visais partneriais, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas nedelsiant“, – teigė N.Riehl.
Europos Parlamento pranešėjas dėl 2028–2034 m. programos „Erasmus+“ Bogdan Zdrojewski (EPP, Lenkija) pridūrė, kad sprendimas nuo 2027 metų kartu su Jungtine Karalyste atnaujinti bendradarbiavimą pagal programą „Erasmus+“ – populiariausią studentų mainų programą Europoje – yra kalėdinė dovana.
„Po „Brexit“ buvo dedama daug pastangų išlaikyti Jungtinę Karalystę programoje „Erasmus+“, tačiau, deja, nesėkmingai, ir tai ypač skaudžiai palietė jaunąją kartą. Šiandien abi pusės džiaugsmingai sveikina galimybę sugrįžti prie atviros, į švietimą orientuotos Europos, kurioje dalyvauja ir Jungtinė Karalystė. Tai siunčia itin svarbų ir pozityvų signalą ypač sudėtingu laikotarpiu, parodantį, kad žemyno šalys pripažįsta jaunimo švietimo bendradarbiavimą kaip ypatingos vertės sritį“, – pabrėžė jis.
Projektą dalinai finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
