Į lietuvių kalbos pradinio ugdymo programą pirmą kartą įtrauktas privalomos literatūros sąrašas. Be to, numatoma, kad pradinėse klasėse daugiau dėmesio bus skiriama skaitymo gebėjimams ugdyti, taip pat rašymo praktikai, nurodo ministerija.
5–10 klasių lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo programoje didžiausias dėmesys skiriamas raštingumo įgūdžiams formuoti ir skaitymo gebėjimams stiprinti. Grįžtama prie tradicinių raštingumo ugdymo būdų – diktantų ir atpasakojimų rašymo. Taip pat bus mokoma modernių komunikavimo formų: rašyti elektroninius laiškus, žinutes, dirbti su įvairiais šaltiniais internetinėje erdvėje.
Grįžtama prie tradicinių raštingumo ugdymo būdų – diktantų ir atpasakojimų rašymo.
Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo programoje numatyta ir daug kūrybinio skirtingų žanrų tekstų (interviu, esė ir kt.) rašymo praktikos – taip esą siekiama ugdyti mokinių kūrybiškumą.
Anot ministerijos, moksleiviai turės skaityti meniniu požiūriu vertingiausią lietuvių klasikos ir šiuolaikinę literatūrą, taip pat užsienio literatūros kūrinius, kuriuos skaito bendraamžiai kitose Europos Sąjungos šalyse.
„Pagal naujas programas bus nuosekliau mokoma raštingumo, stiprinami skaitymo gebėjimai“, – teigia ministerija.
Programos rengtos trejus metus. Dėl pagrindinio ugdymo programos projekto buvo pateikta peticija, kad jis parengtas neprofesionaliai, pristatomų literatūros reiškinių atranka atlikta remiantis siauromis politinėmis nuostatomis ir problemiškomis literatūrologinėmis hipotezėmis, nepaisant literatūros kaip meno rūšies specifikos ir mokinių amžiaus tarpsnių psichologijos. Peticiją pasirašė daugiau kaip 1,5 tūkst. asmenų.
Ministerija savo ruožtu pabrėžia, kad rengiant naujas programas dalyvavo mokytojai praktikai, dirbantys lietuvių ir tautinės mažumos kalba mokyklose, bei mokslininkai kalbininkai, literatai, vaikų literatūros specialistai. Apskrityse, rajonuose, mokyklose vyko diskusijos, viešosios konsultacijos, programų projektų pristatymai.
„Naujos programos – svarbus žingsnis lietuvių kalbos ir literatūros mokymo kokybei gerinti. Stipriname lietuvių kalbą ne tik kaip komunikavimo priemonę, bet ir kaip augančio žmogaus moralinio ir pilietinio ugdymo pagrindą. Tikiu, kad ši programa sustiprins lietuvių kalbos vaidmenį mokykloje, mūsų bendruomenėse ir padės ugdyti Lietuvos pilietį“‚ – trečiadienį išplatintame ministerijos pranešime cituojama švietimo ir mokslo ministrė.
Nuo šių metų rugsėjo pagal naują lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrąją programą pradės mokytis 5, 7, 9 (gimnazijos I) klasių mokiniai. Pagal naują lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendrąją programą 1 ir 3 klasėje pradės mokyti tos mokyklos, kurios yra pasirengusios ją įgyvendinti. Nuo 2017 metų rugsėjo pagal naująsias programas mokysis visi 1–10 (gimnazijos I–II) klasių mokiniai.
