Pasak jo, dabartinis nustatytas minimalus balas – dar per žemas, nes sudaro galimybes aukštojo mokslo siekti ir vos mokyklas baigusiems absolventams. Daugumos Lietuvos universitetų minimalūs stojimo balai šiems metams svyruoja nuo 1 iki 3, o didžioji dalis kolegijų numatė 0,8 balo slenkstį.
Prorektorius skaičiuoja, kad minimalius rodiklius stojant į valstybės finansuojamas vietas atitinkantys moksleiviai, išlaikę reikiamus egzaminus minimaliais įvertinimais, surenka 1,6 balo, o tai reiškia, kad dešimtbalėje sistemoje moksleivis gavo visus ketvertus.
„Apie kokią žinių kokybę jaunuolio galvoje galime kalbėti, jei jis su tokiais balais gali gauti aukštąjį išsilavinimą? Norime, kad būtų bent šiokia tokia atranka“, – KTU išplatintame pranešime cituojamas prorektorius.
Daugiausia problemų dėl mokamų studijų
Bendros priėmimo sistemos vadovas pažymi, kad daugiausiai problemų yra dėl mokamų studijų vietų.
Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje svarstyta įvesti bendrą balą tiek valstybės finansuojamoms, tiek mokamoms vietoms, siekiantį tarp 2 ir 2,8.
„Daugelis aukštųjų mokyklų į jas priima asmenis, visiškai nežiūrėdamos į konkursinį balą – visus, kurie tik sutinka mokėti. Jie paskaitose sėdi vienoje auditorijoje su sunkų konkursą įveikusiais gabiais studentais. Taip „atskiedžiama“ paskaitų kokybė“, – sako P.Žiliukas.
Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje svarstyta įvesti bendrą balą tiek valstybės finansuojamoms, tiek mokamoms vietoms, siekiantį tarp 2 ir 2,8. Nubalsuota už 2, o tai reiškia, kad bent vieno valstybinio egzamino įvertinimas turės siekti 36 balus. Tačiau, kaip pastebi prorektorius, nors buvo nubalsuota ir susitarta, ne visi šio susitarimo laikėsi. Šiais metais tokį įvertinimą turi tik 9 iš 20 Lietuvos universitetų.
„Kitaip tariant, mažesnis balas nei susitarta, gali tapti pasipinigavimo galimybe. O pinigus skaičiuoti moka visi – praėjusiais metais asmenys, kurių balas buvo mažesnis už 2, aukštosioms mokykloms atnešė apytiksliai apie 3,5-4,3 mln. eurų per metus“, – reziumuoja KTU prorektorius.
„Gaila, kad aukštosios mokyklos pasidavė pagundai – dėl to kenčia ir studijų kokybė. Yra didelė abejonė, ar tokiems asmenims pavyks tapti gerais studentais, mat ir mokyklos gali jiems nuolaidžiauti, kad jie tik liktų mokamoje vietoje“, – sako P.Žiliukas.
Nuo 2016 balas dar kils
Pasak priėmimų sistemos vadovo, 2016 metais prie privalomųjų egzaminų prisidės ir matematika, tad minimalus balas dar kils.
„Perspektyvoje, jei norime kelti studijų kokybę visoje šalyje, šis balas turi artėti prie 3“, – sako prorektorius.
Sausio pabaigoje Švietimo ir mokslo ministerija paragino šalies universitetus numatyti minimalų stojimo balą, kuri būtų ne mažesnis nei 1, nors tai ir nėra privaloma pagal įstatymą. Konkursinis balas stojantiesiems į aukštąsias mokyklas apskaičiuojamas konvertavus keturių mokomųjų dalykų – brandos egzaminų arba metinių pažymių – rezultatus į 10 balų sistemą.
Šiuo metu Vyriausybei svarstyti pateiktos įstatymo pataisos, pagal kurias aukštosios mokyklos privalėtų įsivesti minimalų stojamąjį balą. 2014 metais mažiausią stojamąjį balą buvo įsivedusios keturios iš 47 aukštųjų mokyklų.
