Tyrimų duomenimis, 95 proc. 15–16 metų jaunuolių Lietuvoje nors kartą gyvenime vartojo alkoholinius gėrimus, o 63 proc. – nors kartą gyvenime buvo girti; kas ketvirtas 14–18 m. jaunuolis Lietuvoje vartoja alkoholinius gėrimus bent 2–4 kartus per savaitę ir rimtai rizikuoja tapti priklausomu nuo alkoholio.
Suprasti akimirksniu
- 95 proc. 15–16 metų jaunuolių Lietuvoje yra bandę alkoholio
- 63 proc. – nors kartą gyvenime buvo girti
- kas ketvirtas 14–18 m. jaunuolis Lietuvoje vartoja alkoholinius gėrimus bent 2–4 kartus per savaitę
- Tarp 13-os metų vaikų pasitaiko kas savaitę vartojančių svaigalus
Specialistai pastebi, kad tokio amžiaus vaikams svaigalai ypač pavojingi, nes dar vystosi smegenų dalys, atsakingos už sprendimų priėmimą, planavimą, mokymąsi, o priklausomybę sukeliančios medžiagos gali sutrikdyti šiuos procesus.
Suaugusiųjų draudimai, svaigalų prekybos bei reklamos apribojimai jaunuolių dažnai nesustabdo nuo svaigalų vartojimo – draudžiami dalykai juos traukia dar labiau. Kovo 31 d. švietimo įstaigų vadovus, psichologus, mokytojus, socialinius pedagogus, tėvus, vyresniųjų klasių moksleivius, kitus suinteresuotus asmenis Lietuvos vaikų ir jaunimo centras pakvietė į atvirą diskusiją „Ar švietimas gali padėti įveikti svaigalus?“
„Apklausos rodo, kad gana anksti moksleiviai pradeda ragauti alkoholį, t. y. pirmas kartas 14–16 metų ir po pirmo paragavimo dažnai bent kartą per savaitę paragaujama. Tai jaunam organizmui yra žalinga“, – atkreipia dėmesį diskusijoje dalyvavusi švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina.
Jaunam organizmui yra žalinga, – atkreipia dėmesį diskusijoje dalyvavusi švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina.
Jos teigimu, pagrindinis tikslas tikslas turėtų būti toks – atitolinti pirmąjį alkoholio pabandymą: „Kuo vėliau jaunas žmogus jo paragaus, tuo sveikesnis jis bus, tuo didesnė tikimybė, kad jis netaps nuolatiniu vartotoju“. Vaikai, pasak švietimo ir mokslo viceministrės, iš esmės alkoholio kultūrą perėmė iš senelių, tėvų, kurių reikalų aptarimus, šventes lydėdavo alkoholis: „Todėl patiems visų pirma reikėtų keistis ir rodyt, kad yra kitokia kultūra.“
13-amečiai prisipažįsta periodiškai vartojantys svaigalus
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian įsitikinusi, kad švietimas gali padėti vaikams šios problemos kontekste. „Ko gero, negalime palankia statistika vadinti to, kai 15–16 metų moksleiviai (90 proc.) nurodo, kad jau yra ragavę alkoholio, 63 proc. sako, kad per savo neilgą gyvenimą jau buvo girti, o 20 proc. – pavartoję narkotinių, psichotropinių medžiagų. Tarp 13-os metų mergaičių ir berniukų pasitaiko nurodančių, kad kas savaitę vartoja svaigalus“, – vardijo duomenis ji, pridurdama, kad šioje srityje yra, kur dirbti, pradedant mokykla. Vis dėlto paskaitos mokykloje, pasak jos, nebūtų veiksmingos, jeigu vaikas grįžęs į namus, juose ras, tarkime, girtą tėvą.
Šiuolaikinių didaktikų centro vadovė, kritinio mąstymo ugdymo programų autorė Daiva Penkauskienė reaguodama į kolegės pastabą diskusijoje sakė, kad švietimas vienas nieko nepakeis: „Švietimas gali kažką kartu su kitomis priemonėmis – kompleksiškai, apgalvotai ir protingai.“
„Žinome, kad 60 proc. vaikų pirmą kartą paragauja alkoholio namuose su tėvais, kaip ir norma tai yra. Mokyklai sudėtinga kovoti su tokiais dalykais“, – teigė Visuomenės sveikatos biuro atstovė Rita Rukštelytė. Ji prisiminė atvejį, kai penktokai mokykloje sveikos gyvensenos pamokoje paklausė, ar mokytoja penktadienį neketinanti atsipalaiduoti. Toks klausimas esą jiems kyla natūraliai, atsižvelgiant į savo aplinką. „Paskui pasiūliau jiems gimtadienius švęsti kitaip ir jie užsikabina už to. Reikia tik pareguliavimo tam tikro, priimtinos formos, aišku čia be galo daug darbo“, – sakė R.Rukštelytė.
Trakų r. Paluknio „Medeinos“ gimnazijos socialinė pedagogė Leonora Daugudienė teigė, kad šeimose klaidingai vaikams peršama mintis, kad jiems tereikia sulaukti tam tikro amžiaus, kada galės vartoti alkoholį: „Be to, tėvai sako, kad tu gerk, rūkyk, bet neliesk narkotikų, nes čia nepažįstamas blogis, o juk alkoholis yra didžiausias blogis“.
Svarbu kalbėtis
D.Penkauskienė atkreipė dėmesį, kad moksleiviai alkoholį vartoja ne tik už mokyklos ribų, bet pasitaiko atvejų, kai – ir jos ribose: „Kitas dalykas, vaikai sako, kad arba juos gąsdina, arba duoda per pirštus, kad jie yra blogi. Kai imama kalbėti nemoralizuojant, padaromas labai svarbus pirmas žingsnis“. Jos teigimu, tikro neapmestinio kalbėjimo, aptariant, kas, kodėl ir kaip, su moksleiviais labai trūksta.
Kai imama kalbėti nemoralizuojant, padaromas labai svarbus pirmas žingsnis, – teigė D.Penkauskienė.
Reaguodama R.Rukštelytė sakė, kad kalbėdamiesi suaugusieji, negirdėdami vaikų, kalbasi bergždžiai: „Pokalbis – be abiejų pusių, pokalbis – be rezultatų.“
N.Istomina tęsdama diskusiją kalbėjo apie tai, kad ŠMM vykdo prevencines programas mokyklinėse įstaigose, bendradarbiaujama ir su Studentų Sąjunga: „Yra programų, kurios orientuotos į socialinių įgūdžių stiprinimą ir formavimą, nes vaikai ateina iš skirtingų šeimų. Kiekviena mokykla turėtų atsižvelgti į kiekvieną bendruomenę, čia svarbus vaidmuo – tėvų, apskritai šeimos. Jeigu joje vaikas mato nuolatinį vartojimą, sunku jiems įteigti, kad yra kitaip“. Viceministrė prisipažino susidūrusi su mokyklos vadovais, kurie pasitelkia gąsdinimo metodus, tačiau, jos nuomone, jie nėra veiksmingi: „Vaikai galvoja, jeigu kažkam kažkas blogo atsitiko, tai nebūtinai atsitiks man.“
Reikalingas prevencinių programų tęstinumas
Kad mokyklų teigiamas vaidmuo būtų užtikrintas, N.Istomina sakė, kad reikia tęstis prevencines programas. „Iš valstybės biudžeto turi būti papildomas finansavimas šioms programoms. Prieinamumas didesnis įvairių programų yra aišku miestuose. Reiktų vengti moksliškai nepagrįstų metodų, pavyzdžiui, buvusius vartotojus pasikviečia ir prašo pasakoti vaikams, kaip jis išsigelbėjo. Tai vis dėlto neigiamas pavyzdys“, – kalbėjo N.Istomina. Ji taip pat sakė, kad ateity numatyta mokytojų kompetencijų plėtra: įvairūs mokymai mokytojams prevencijos klausimais ir darbas su tėvais.
Kodėl nereikia kviesti buvusio narkomano ar alkoholiko
Reiktų vengti moksliškai nepagrįstų metodų, pavyzdžiui, buvusius vartotojus pasikviečia ir prašo pasakoti vaikams, kaip jis išsigelbėjo. Tai vis dėlto neigiamas pavyzdys, – kalbėjo N.Istomina.
G.Belian reaguodama į N.Istominos duotą neigiamą pavyzdį sakė, kad šiuo metu matyti, jog labai nueinama nuo vaikų gąsdinimo metodų. „Buvusių narkomanų ar alkoholikų kvietimas yra blogai vertinamas metodas. Dabar nueinama prie programų, kurios nukreiptos į sveiko gyvenimo ugdymą, socialinio ugdymo vystymąsi“, – sakė ji. Diskusijos dalyvė paaiškino, kodėl kviesti buvusį narkomaną ar alkoholiką į pamoką yra žalinga: „Įsivaizduojate, kokie ateina žmonės, kurie jau išsikapstė iš to liūno? Ką mąsto vaikas? Jei jam pavyko, tai ką man nepavyks? Porą kartų pavartosiu – nieko baisaus. Va žmogus, vartojęs keletą metų ir ką aš negalėsiu?“ Be to, anot jos, yra pagrįsta baimė, kad tokie žmonės neturi netgi specialaus išsilavinimo, specialių įgūdžių, apie ką galima su vaikais kalbėti, o apie ką ne.
Diskusijos dalyviai sutiko, kad spręsti alkoholio klausimą tarp vaikų reikia kompleksiškai. Paskaitos/pamokos efektyvumas, kaip rodo tyrimai, tesiekia penkis proc., o ypač esą vaikams – pro vieną ausį įėjo, pro kitą – išėjo. R.Rukštelytė sakė, kad buvo apklausti mokyklų vadovai, kurie panoro, kad vaikams apie alkoholį kalbėtų gydytojai-praktikai. Būta pavyzdžių, kai į mokyklą atvykdavo gydytojas-praktikas, susitikdavo su tėvais, taip pat dalyvaudavo psichologas. Anot R.Rukštelytės, kai kurie tėvai, nedrįsdavo paklausti kažko auditorijoje, todėl pasivydavo specialistus pakeliui į stotelę. „Bet taip pamažu auginama tėvų auditorija“, – pastebi ji, kad svarbus žingsnis, ugdant tėvų supratimą apie problemą, žengtas, nes jų į tokias paskaitas ateina nemažai.
Nenoras būti balta varna
Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Valdas Jankauskas reaguodamas atkreipė dėmesį, kad reikėtų kelti klausimą, kodėl yra vartojamas alkoholis: „Atsimenu savo vaikystę, tarp klasės draugų būdavo, kad esi balta varna, jei nerūkęs, negėręs, tai – mados reikalas. Šiandien jaunimui tai yra tam tikras vyriškumo, kietumo simbolis. Nėra alternatyvos – tai ir skatina tuos dalykus“. Anot jo, švietimas gali pasiūlyti tas alternatyvas – laisvalaikio paslaugas, tai, kas jaunimui būtų įdomu.
