Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Profesinės mokyklos vadovai: profesinio amato atstovai regimi kaip veikėjai iš „Šuriko nuotykių“

Litexpo parodų rūmuose vyksta mugė - „Mokymasis. Studijos. Karjera 2014“
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Litexpo parodų rūmuose vyksta mugė - „Mokymasis. Studijos. Karjera 2014“
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kinas net ir šiandien geba mus bent trumpam mintimis sugrąžinti į senąsias gamyklas. Jose suvargę, iki pusės tepaluoti, purvini darbininkai įsijuosę dirba fiziškai sunkų ir varginantį juodą darbą. Nors laikmetis, technologijos ir paties fabriko kasdienybė pakito, bet sąmonėje sustingęs vaizdinys išliko: „Profesinio amato atstovai regimi kaip tie darbininkai sovietmečio fabrikuose ar veikėjai iš „Šuriko nuotykių“ – teigia Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro Energetikos ir mechatronikos skyriaus praktikos vadovė Irina Savina.

Pašnekovės požiūriu, klaidingas profesijų ir profesinio mokslo įsivaizdavimas atbaido potencialius mokinius, ir šie nukeliauja į populiariųjų socialinių mokslų programas, jas baigia, ir vėl sugrįžta į profesines mokyklas. Kodėl susiduriama su šiuo paradoksu?

Trūksta inžinerinių specialybių specialistų

Jaunimas beveik nestoja į inžinerines specialybes, ir tai yra viena didžiausių šiuolaikinės profesinės mokyklos problemų. „Nors, lyginant su 2012 m., pernai metais stojančiųjų buvo kiek daugiau, bet vis vien tas skaičius labai mažas. Be abejo, mokiniams patraukliau skamba su finansais susijusios profesijos, sėdimas darbas biure. Bet tai ne tik profesinių mokyklų problema. Tuos pačius nuogąstavimus yra išsakiusios ir kolegijos, ir netgi inžineriniai universitetai“.

Pašnekovės teigimu, viena iš priežasčių, kodėl apskritai jaunimas baidosi mokslo profesinėje mokykloje, yra įsisenėjęs požiūris, jog „profkė“ – tik „lūzeriams“. „Žmonės galvoja, jog jeigu darbas prie staklių, tai dieną – naktį reikia kalti metalą purvinomis rankomis ir murzinais rūbais“ – teigia praktikos vadovė. Pabaigus profesinę mokyklą, daugumos įsivaizdavimu, laukia „juodas darbas“ gamykloje.

VIDEO: Charlie Chaplin - Factory Work

„Šis požiūris neturi nieko bendra su realybe“ – teigia pašnekovė – „Šiuolaikinė įranga yra kompiuterizuota. Visos staklės yra automatinės. Dirbti tenka daugiau su programavimu, o ne vien tik su pačiu metalu. Ką tu darai, iš esmės, yra tai, kad suprojektavęs brėžinį įstatai metalą į stakles, uždarai dureles, ir viskas“. Žinoma, norint dirbti su moderniomis technologijomis, reikia turėti nemažai žinių bei praktikos, gebėti prisitaikyti prie inovacijų ir kismo.

Gerai apmokamas darbas, kurio nėra kam dirbti

„Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro“ studentai
„Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro“ studentai

Praktikos vadovės teigimu, į profesines mokyklas dažnai kreipiasi įvairių Lietuvos įmonių atstovai, prašydami inžinerinių specialybių specialistų.

„Ypatingai trūksta frezuotojų, staklininkų. O mes neturime, ką jiems „duoti“. Jeigu kasmet įstoja 20 – 25 mokiniai, o baigia vidutiniškai 13 – 14 įstojusių, galite įsivaizduoti, koks tai mažas skaičius“ – nuogąstauja pašnekovė.

„Atlyginimai tikrai yra nemaži. „Žalias“, tik pradėjęs dirbti specialistas gauna mažiausiai nuo 1500 LT į rankas. O po to, kai tampa meistru, uždirba nuo 5000 – 7000 Lt... Tai tikrai gerai apmokamas darbas, tik nėra suinteresuotumo iš mokinių pusės“ – teigia I.Savina.

Pašnekovė prasitaria, jog į kolegijas besikreipiančios įmonės dažnai įdarbina dar mokslų nepabaigusius profesinės mokyklos mokinius: „Tie, kurie tikrai domisi specialybe, jau mokslo metu gauna darbą. Juos įmonės priima ir be baigimo diplomo“.

Tie, kurie tikrai domisi specialybe, jau mokslo metu gauna darbą. Juos įmonės priima ir be baigimo diplomo

Naujausia įranga paspartina mokymosi procesą

Šiandien galime džiaugtis puikiomis mokymo galimybėmis. Turime du sektorinius praktinio mokymo centrus: mechatronikos ir energetikos dirbtuves.

Dirbame su moderniausia įranga. Netgi kolegijos ir universitetai ateina mokytis pas mus, nes šiuo metu tiesiog turime geresnę praktinio mokymo bazę“ – teigia praktikos vadovė. Naujausia įranga, su kuria mokosi bei praktikuojasi profesinės mokyklos mokiniai, buvo įsigyta tik pernaimet vasarą.

„Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro“ dirbtuvės
„Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro“ dirbtuvės

Elektros mašinų dirbtuves pristatęs profesijos mokytojas Vladimir Nikolajav pastebėjo, jog naujai įsigyta įranga leidžia pagreitinti mokymosi trukmę, tačiau (kaip ir bet kokio mokymosi procese) pačio žmogaus motyvacija išlieka esminiu varikliu: „Pagrindinis darbas turi vykti žmogaus galvoje. Jeigu žmogus nemąsto ir negalvoja, nors ir iš aukso padarykit visus šiuos stendus ir įrangą, – nieko nebus. Bet žinoma tie, kurie siekia žinių, žymiai greičiau įsisavina visus mokymo procesus“ – teigė V.Nikolajev.

Įsidarbinimo spektras – platus, o svarbiausia – besivystantis

Profesinio mokymo centre įrengtose dirbtuvėse galima taip pat išvysti ir atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių prototipus: saulės baterijas, vėjo jėgainę. V.Nikolajevo teigimu, profesinėje mokykloje kvalifikaciją įgiję specialistai vėliau gali dirbti su įvairiomis įmonėmis, užsiimančiomis plataus spektro pramonės šakomis. „Energiją galima suprasti kaip tam tikrą galimybę. Elektronika šiai diena juk apjungia viską“, – teigia profesijos mokytojas. 

„Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro“ užsiėmimai
„Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro“ užsiėmimai

„Mokymo bazė prasideda nuo pamatų. Pabaigę mokslus profesinėje mokykloje įgysite visas būtinas žinias, kurias, esant poreikiui, galėsite gilinti aukštojoje mokykloje“ – teigia praktikos vadovė I.Savina.

Pašnekovės požiūriu, didelė dalis moksleivių po mokyklos baigimo stoja į aukštąsias mokyklas manydami, kad universitetinis išsilavinimas savaime garantuoja sėkmingą įsidarbinimą. Taip tikrai nėra, ir dalis tokių, jau pabaigę studijas, atsigręžta į amatininkystę ir profesinius mokymus.

Darbas nėra „bukas“, bet priešingai – reikalaujantis mąstymo

Mokymo bazė prasideda nuo pamatų. Pabaigę mokslus profesinėje mokykloje įgysite visas būtinas žinias, kurias, esant poreikiui, galėsite gilinti aukštojoje mokykloje

„Žmones nesiryžta rinktis su metalo apdirbimu susijusių profesijų žinodami vieną dalyką: kad įsiteps rankas. Juk čia tą padaryti tikrai labai lengva. Nors tame juk nėra jokios problemos, bent aš jos nemanau“ – teigia metalo pramonės įrenginių dirbtuvių vedėjas Nerijus Poliakas.

Vaikino nuomone, žmonės yra klaidingai įsitikinę, jog metalo pramonės įrenginių mechatroniko darbas yra nuobodus ir monotoniškas. „Galvoti dirbant tikrai reikia. Turi brėžinį prieš akis ir svarstai, kaip pasistatyti detalę, kaip teisingai ją apdirbti“ – teigia pašnekovas. 

„Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro“ studentai
„Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro“ studentai

Specialistas, dirbdamas šioje srityje, privalo išmanyti gamybos technologiją: „Norint pagaminti detalę, reikia žinoti, kokio tvirtumo metalas turi būti, kaip parinkti tinkamus įrankius, šia prasme, reikia išmanyti ir patį metalą, žinoti, kokiu greičiu jį apdirbti ir kokią jėgą pasirinkti, – pastabomis dalijasi N.Poliakas. – Darbas reikalauja kruopštumo ir atsakingumo: „Menkiausios klaidelės gali padaryti labai daug žalos, todėl reikia būti labai dėmesingam.“

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min