Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Profesorius Peteris Jonkersas: „Humanitariniai mokslai – ateities gerovės užtikrinimas“

Profesorius Peteris Jonkersas
MOSTA nuotr. / Profesorius Peteris Jonkersas
Šaltinis: MOSTA
0
A A

Humanitarinių mokslų ekspertas prof. Peteris Jonkersas, dalyvavęs vertinant mokslinę veiklą Lietuvoje, sako buvęs sujaudintas to, kaip lietuviai vertina savo kalbą ir kultūrą. Tačiau jis ragina neužmerkti akių prieš kylančias problemas ir spręsti mokslinės veiklos vadybos iššūkius.

Būtina sumažinti fragmentaciją

„Pagrindinė jūsų problema – per didelė fragmentacija. Tai netgi blogiau nei per mažas finansavimas. Jei būčiau diktatorius ir neturėčiau kreipti dėmesio į politiškai jautrius aspektus, kovočiau už tai, kad ši problema būtų kuo greičiau išspręsta. Esu įsitikinęs, kad turėdami tiek pat pinigų jūs galėtumėte pasiekti geresnę kokybę“, – sako prof. Peteris Jonkersas iš Tilburgo katalikų teologijos mokyklos Nyderlanduose.

Filosofija, istorija, kalba – tai labai svarbu visoms valstybėms. Kitos šalys, kaip Vokietija, Nyderlandai ar bet kuri kita, taip pat labai vertina savo kalbą ir kultūrą, bet kadangi jos jau seniai yra nepriklausomos, tai nėra vertinama taip jautriai kaip Baltijos šalyse, – mano jis.

„Žmonių populiacija mažėja, studentų skaičius mažėja dar greičiau, taigi universitetai traukiasi, bet visos mokslo institucijos, jų padaliniai išlieka. Žinoma, jie negali akimirksniu sustabdyti savo veiklos. Bet prie šios situacijos pridėjus tai, kad studentams dabar kur kas paprasčiau išvažiuoti į užsienį nei anksčiau, atsitinka taip, kad ir taip mažo finansavimo, kuris išdalijamas visiems, paprasčiausiai nebeužtenka“, – aiškina profesorius.

Prof. Peterio Jonkerso nuomone, Lietuvoje humanitariniai mokslai patenka į dar sudėtingesnę situaciją nei kitose šalyse dėl to, kad čia jie susiję su ypač politiškai jautriomis sritimis. „Filosofija, istorija, kalba – tai labai svarbu visoms valstybėms. Kitos šalys, kaip Vokietija, Nyderlandai ar bet kuri kita, taip pat labai vertina savo kalbą ir kultūrą, bet kadangi jos jau seniai yra nepriklausomos, tai nėra vertinama taip jautriai kaip Baltijos šalyse. Dėl to spręsti problemas tampa dar sudėtingiau“, – mano jis.

Ekspertas įsitikinęs, jog patys lietuviai puikiai supranta, kad situaciją reikia keisti, bet galbūt tiesiog nenori to matyti. „Žinoma, jie supranta. Bet išvada visada turi būti: sujungtas, panaikintas turi būti kažkas kitas. Tai visiškai normalu, tai gyvenimas. Jei man kas nors pasakytų, kad mano darbo vieta nereikalinga, aš tikrai prieštaraučiau. Todėl fragmentacijos problemą turi spręsti ne pačios institucijos, o tai turi būti daroma aukščiausiu lygiu“, – įsitikinęs prof. Peteris Jonkersas.

Reikia stipresnės mokslinių tyrimų vadybos

Kitas, eksperto nuomone, būtinas spręsti klausimas – mokslinių tyrimų vadybos stiprinimas: „Turint omenyje, kad humanitariniai mokslai plėtojami pirmiausia individualiu lygiu, kolektyviniams projektams kurti reikia stiprios vadybos. Visas pasaulis juda jungtinių projektų link, todėl mokslinių tyrimų vadyba yra bendra humanitarinių mokslų problema visai Europai.“

Net jauni mokslininkai mano, kad jų tyrimai niekam užsienyje nebus įdomūs. Tai turi keistis. Jie gali tapti lietuvių kultūros ambasadoriais užsienyje, – sako prof. Peteris Jonkersas.

Prof. P.Jonkersas tikisi, kad mokslinės veiklos lyginamasis tyrimas prisideda prie mokslinių tyrimų vadybos gerinimo, nes mokslo institucijos turi progą identifikuoti savo problemas ir rasti būdų joms spręsti. „Be to, institucijos pamato platesnę perspektyvą, galbūt tai jas paskatins žvelgti tarptautiškiau – humanitariniuose moksluose, kaip ir visuose kituose, tai būtina.

Dar vienas aspektas – šis tyrimas padeda rasti vidinius kokybės matus, kuriuos kartais sunku matyti dėl politinių priežasčių. Galbūt kai tu kasdien dirbi su kolegomis, negali ar nenori jiems sakyti, kad kažkas vyksta blogai, o dabar turėsi argumentų, kodėl kažkas turi keistis“, – pokyčių tikisi ekspertas.

Vertė atsiskleidžia ilguoju laikotarpiu

Profesorius pripažįsta, kad jį sujaudino tai, kaip aistringai apie lietuvių kalbą ir kultūrą šneka jos tyrėjai, dėstytojai, studentai. „Net jauni mokslininkai mano, kad jų tyrimai niekam užsienyje nebus įdomūs. Tai turi keistis. Jie gali tapti lietuvių kultūros ambasadoriais užsienyje. Jie turi būti ne tik kariai, ginantys savo kultūrą, bet nunešti tos kultūros sėklą kitiems“, – sako prof. Peteris Jonkersas.

Jis mano, kad nemažai humanitarinių mokslų padalinių atlieka ne tik fundamentaliuosius, bet ir taikomuosius tyrimus, bendradarbiauja su verslo atstovais. Ekspertas įsitikinęs, kad būtų nesąžininga diskvalifikuoti humanitarinius mokslus kaip duodančius mažesnę ekonominę pridėtinę vertę, nes jie visuomenei prideda šį tą išskirtinai svarbaus, ilguoju laikotarpiu būtino Lietuvos ateičiai.

„Visuomenės pastovumas, kultūrinių tradicijų išlaikymas, požiūrio formavimas yra gyvybiški dalykai visuomenei kaip grupei civilizuotų žmonių“, – įsitikinęs prof. Peteris Jonkersas.

Mokslinės veiklos palyginamąjį tyrimą Lietuvoje atliko Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), pasitelkęs 46  tarptautinius ekspertus iš prestižinių mokslo institucijų kaip Oksfordo universitetas, Delfto technologijos universitetas, Mančesterio universitetas, Berlyno technikos universitetas, Londono menų universitetas, Šv. Trejybės koledžas ir daugelio kitų. Ekspertai buvo pasiskirstę į humanitarinių, žemės ūkio, biomedicinos, fizinių, technologijos ir socialinių mokslų grupes. Lietuvos mokslo institucijos – aukštosios mokyklos ir mokslo institutai – buvo suskirstyti į vadinamus vertinamuosius vienetus, tai yra vieną ar kelis mokslo kryptimi susijusius mokslo padalinius. Ekspertai pateikė jų įvertinimus bei rekomendacijas, kaip galima pagerinti vykdomą mokslinę veiklą.

logotipas/MOSTA
logotipas/MOSTA

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min