Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Psichologinis smurtas akademinėje aplinkoje: seksizmas ir neetiški dėstytojai

Daugiau nei trečdalis (37 proc.) bakalauro ir tiek pat magistro studentų teigia patyrę psichologinį smurtą akademinėje aplinkoje. Dažniausiai pasitaikančios psichologinio smurto formos – nemalonus sarkazmas, siekis išjuokti ar pažeminti kitą bei pasikartojančios neigiamos pastabos ir komentarai, rodo tyrimas.
Paskaita
Paskaita / „Scanpix“ nuotr.

Tyrimą, siekdama išsiaiškinti, kokia yra studentų psichologinė būklė, ar jie patiria psichologinį smurtą ir (ar) seksualinį priekabiavimą akademinėje aplinkoje bei sąsają tarp patyrusių seksualinį priekabiavimą ir psichologinį smurtą, balandžio–gegužės mėnesiais atliko Lietuvos studentų sąjunga (LSS). Tyrime dalyvavo 2072 respondentai iš Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Dėstytojai smurtauja psichologiškai

Apklausos duomenimis, 56 proc. atsakiusiųjų, jog yra patyrę psichologinį smurtą, jį patyrė iš studento (-ų), 73 proc. iš dėstytojo (-ų), o 16 proc. iš kitų darbuotojų (respondentai galėjo pasirinkti kelis variantus).

Labiausiai paplitusi seksualinio priekabiavimo forma aukštosiose mokyklose – seksistiniai juokeliai, 5 proc. apklaustųjų akademinėje aplinkoje teigė patyrę seksualinio priekabiavimo apraiškas.

Lietuvos studentų sąjungos nuotr./Studentų patiriamas smurtas
Lietuvos studentų sąjungos nuotr./Studentų patiriamas smurtas

49 proc. atsakiusiųjų teigiamai seksualinį smurtą yra patyrę iš studento (-ų), daugiau nei pusė (55 proc.) iš dėstytojo, o 6 proc. iš kitų darbuotojų (respondentai galėjo pasirinkti kelis variantus).

¾ studentų, patyrę seksualinį priekabiavimą, patyrė ir psichologinį smurtą.

Studentai bijo įtakos studijų rezultatams

Tyrimo duomenimis, 91 proc. patyrusių psichologinį ar seksualinį smurtą niekam nepranešė. Dažniausiai pasitaikantys atsakymai, kodėl niekur nesikreipė, yra baimė, jog tai turės įtakos tolimesniems studijų rezultatams ir baimė, jog niekas nekreips dėmesio.

Lietuvos studentų sąjungos nuotr./Studentų patiriamas smurtas
Lietuvos studentų sąjungos nuotr./Studentų patiriamas smurtas

51 proc. besikreipusių pagalbos teigė jos sulaukę, o 30 proc. – ne. Trečdalis atsakė kreipęsi į artimuosius, o ne į aukštąją mokyklą ar atitinkamas institucijas.

Išdrįsti pranešti apie psichologinį smurtą, seksualinį priekabiavimą, anot apklausos rezultatų, studentus paskatintų anonimiškumo užtikrinimas (70 proc.), aiški skundų priėmimo bei nagrinėjimo tvarka (50 proc.), žinojimas, kur galima ieškoti pagalbos (40 proc.), kaltojo nubaudimas (46 proc.) bei nemokama pagalba (28 proc.).

Lietuvos studentų sąjungos nuotr./Studentų patiriamas smurtas
Lietuvos studentų sąjungos nuotr./Studentų patiriamas smurtas

Informacijos apie psichologinę pagalbą – per mažai

Daugiau nei pusė (64 proc.) apklaustųjų nežino, nėra tikri, ar jų aukštojoje mokykloje yra prieinama psichologinė pagalba, o 8 proc. teigė, kad tokia pagalba jų aukštojoje mokykloje prieinama nėra.

64 proc. atsakiusiųjų, kad tokia pagalba neteikiama, teigė norintys, kad aukštojoje mokykloje ji būtų prieinama, 6 proc. teigė, jog jiems tokia pagalba nereikalinga.

Vasario mėnesį studentės seksualiniu priekabiavimu ar nederamu elgesiu apkaltino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoją Joną Vaitkų bei Vilniaus dailės akademijos dėstytojus Gintautą Trimaką, Joną Gasiūną ir Arvydą Liepuonių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas