Štai Molėtų progimnazijoje Technologijas antrus metus dėstantis pedagogas Raimondas Budrius į Molėtus su šeima po pandemijos laikotarpio, 2022-aisiais, persikėlė iš Vilniaus. Tam, kad galėtų dirbti mokytoju, magistro diplomą turintis vyras papildomai įgijo pedagogo išsilavinimą. Prieš tai dirbęs „Teltonikoje“ bei įvairiose verslo įmonėse, jis ir dabar mokytojo darbą derina su darbu privačiame versle.
Paklaustas, kas jį paskatino ateiti dirbti į mokyklą, Raimondas prisipažįsta – sprendimas persikelti iš Vilniaus į Molėtus, žmonos gimtąjį miestelį. Šeima augo ir Budriai tiesiog pradėjo ieškoti daugiau erdvės. Būtent Molėtai pagerino ir gyvenimo kokybę.
Gyvename netoli mokyklos ir nuolat girdimas pertraukų skambutis pasėjo mintį, jog galėčiau savo žinias pritaikyti mokytojo vaidmenyje.
Apsigyvenęs Molėtuose Raimondas svarstė, kaip galėtų prisidėti ir prie vietos bendruomenės. ,,Galbūt taip jau sutapo, kad gyvename netoli mokyklos ir nuolat girdimas pertraukų skambutis pasėjo mintį, jog galėčiau savo žinias pritaikyti mokytojo vaidmenyje. Tad nusprendžiau įstoti į Vilniaus universitetą – pedagogines profesines studijas ir tuo pačiu atlikau praktiką Molėtų progimnazijoje kaip Informatikos mokytojas. O 2024-ais pradėjau dirbti Technologijų mokytoju“, – šypsosi jaunas pedagogas.
Raimondas Budrius patikina, jog mokytojo darbas tikrai nėra nuobodus – jį gali dirbti labai kūrybiškai. Jis šiuolaikines technologijas dėsto kiek neįprastai – vaikai kompiuteriais projektuoja, o sukurtus prototipus bando ir pagaminti. Tam pasitelkiami ir 3D spausdintuvas, CNC frezavimo staklės, lazerinė pjaustyklė, elektronikos komponentai.
„Šiais metais nusprendžiau išbandyti neformalią veiklą – pradėjau vesti Tech kūrybos ir Robotikos būrelį. Taip pat pasiūliau mokyti vaikus pilotuoti bepiločius orlaivius. Šiuo metu vyksta pasiruošimas šiai programai. Mokiniams tai turėtų labai patikti“, – apie būsimas užklasines veiklas įkvepiančiai pasakoja pedagogas.
Jo nuomone, pedagogo darbas kaip ir kiekvienas kitas, turi savų iššūkių: ,,Kad ir bet ką darant – viską stengiesi padaryti kaip supranti geriausiai, todėl bet kuris darbas man atrodo sunkus“.
Jis sako negalintis palyginti, kur dirbti lengviau – mažesnėje ar didesnėje ugdymo įstaigoje, nes Molėtų progimnazija yra pirmoji jo, kaip pedagogo, darbovietė. Vis dėlto Raimondas pastebi, kad mažesnėje mokykloje santykį su vaikais užmegzti paprasčiau, o tai praturtina mokytojo darbą: atsiranda galimybė geriau pažinti kiekvieną mokinį, suprasti jo stipriąsias ar silpnąsias puses bei suteikti daugiau individualios pagalbos.
Į kieno nors abejones, ar mažame mieste ir mažoje ugdymo įstaigoje gali būti užtikrinta ugdymo kokybė, jis atsako aiškiai: ,,Ugdymo kokybė priklauso nuo daugelio dalykų. Bet šioje vietoje būtent mokytojas ir gali parodyti ir padaryti, galbūt, pačią didžiausią įtaką mokinių rezultatams“.
Apie gyvenimo ir mokymosi mažesniame mieste privalumus Raimondas Budrius kalba ne tik kaip pedagogas, bet ir kaip dviejų vaikų tėtis. Jo žmona toje pačioje ugdymo įstaigoje darbuojasi „Gamtos ir žmogaus“ mokytoja.
„Kolegoms pedagogams noriu pasakyti – nebijokite apsigyventi ir dirbti mažame mieste. Taip pat reikėtų atsikratyti ir mitų, esą regionuose vaikai kitokie dėl socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso ar kitų dalykų. Regionai turi daug privalumų – jie gali pasiūlyti jaunam specialistui įdomios veiklos, įsitraukimo, sudaryti geras sąlygas įgyvendinti savo idėjas ir pritaikyti žinias. Ypač tuomet, jei specialisto lūkesčiai sutampa su noru gyventi ne didmiesčio centre, o ramesnėje aplinkoje“.
