2025-09-24 12:02

Rytis Laurinavičius. Švietimas 2045-aisiais: ar išdrįsime būti geriausi?

Įsivaizduokime Lietuvą 2045-aisiais. Ar mūsų vaikai atsidurs tarp geriausiai išsilavinusių Europoje? O gal amžiams įstrigsime šiek tiek žemiau vidurkio? Ko reikia, kad išsipildytų pirmasis scenarijus, ir kas gresia, jeigu nieko nekeisime?

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Rytis Laurinavičius, „Švietimas #1“ valdybos pirmininkas ir „Omnisend“ vadovas. Asmeninio archyvo nuotr.
Rytis Laurinavičius, „Švietimas #1“ valdybos pirmininkas ir „Omnisend“ vadovas. Asmeninio archyvo nuotr.

Šis tekstas skelbtas proginiame 15min laikraštyje apie prognozes po 20 metų.

Lietuva per pastaruosius dešimtmečius žygiavo septynmyliais žingsniais: tapome Europos Sąjungos ir NATO nare, ekonomika nuo 2005 m. paaugo trigubai, o mūsų jaunimas įvardytas kaip laimingiausias pasaulyje. Tačiau švietimo sistema, kuri lems mūsų tolimesnę pažangą, beveik nejuda iš vietos. Pagal tarptautinį PISA mokinių gebėjimų tyrimą, esame vos 20-oje vietoje Europoje. Tuo metu estai pakilo nuo vidutiniokų iki geriausių Europoje. Negana to, semdamiesi gerųjų praktikų iš estų, sparčiai auga ir kaimynai latviai, užimdami 13-tą vietą.

Kaip ir dažnu konkurencijos su kaimynais atveju, matant jų rezultatus gali kilti pavydas. Man, priešingai, tai kursto tikėjimą. Tikėjimą, kad ir mūsų švietimas gali tapti pirmuoju. Bet kad tikėjimas virstų realybe, šia vizija turi patikėti ne saujelė žmonių, o kritinė visuomenės dalis. Kai tai įvyks, ambicija tapti lyderiais, tarsi domino kauliukai, nuvilnys per visą Lietuvą.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą