Artėjant naujiems mokslo metams, rugpjūčio viduryje, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) taryba sukūrė taisykles, kuriomis, dvejiems metams nepraėjus, remdamiesi dabartiniai vienuoliktokai laikys egzaminus.
Paskutinę rugpjūčio dieną švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino su šiuo dokumentu susijusius 2014 m. geriausiųjų eilės sudarymo principus stojant į aukštąsias mokyklas.
Dokumentuose numatyta, kad po dvejų metų priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks kitaip: konkursinį balą universitetai ir kolegijos skaičiuos imdami pirmojo (pagrindinio) dalyko, antrojo dalyko, atstovaujančio studijų krypčiai, šakai, egzamino rezultatus, lietuvių kalbos ir literatūros bei bendrojo dalyko egzamino rezultatų koeficientus. Negana to, reikalaujamas atitinkamas užsienio kalbos mokėjimo lygis, kuris, stojant į universitetą, turi būti ne žemesnis kaip B2, o stojant į kolegijas – B1.
Abiturientai idealiu atveju turėtų laikyti penkis egzaminus, tiesa, vieno egzamino laikas pasirenkamas asmeniškai, nes užsienio kalbos mokėjimo lygį paliudijančius dokumentus galima gauti ir tarptautinius užsienio kalbos egzaminus rengiančiose institucijose. Tiesa, tai kainuos.
„Bernardinai.lt“ aiškinosi, kaip naująsias taisykles priėmė mokyklos, kaip jų kūrėjai įsivaizduoja stojamuosius po kelerių metų bei ko šiomis taisyklėmis siekiama.
Pokyčiams skirta per mažai laiko
Įsigaliojusios taisyklės nulems stojamųjų tvarką tik po dvejų metų, tačiau, kaip tikina Lietuvos gimnazijų asociacijos atstovas, Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas, šioms taisyklėms dvejų metų per mažai. Jo nuomone, ministerija šiuo metu reikalauja per kelias dienas atlikti tokius darbus, kurie mokyklose atsakingai planuojami visus metus.
„Gimnazijų antrokai keliauja į tyrimų centrus, mėgina nusistatyti, į ką jie linkę, sprendžia, ką norėtų studijuoti. Tai padeda padaryti ir PIT – profesinio orientavimo centras, ir karjeros centrai. Gruodžio mėnesį savo gimnazijoje rengiame bendrus tėvų ir mokinių susirinkimus, kuriuose pristatoma vidurinio ugdymo programa, jos tikslai, galimybės rinktis, supažindinama su priėmimo į universitetus tvarka. Vėliau – studijų mugė, kurioje abiturientai tikslinasi stojimo sąlygas, šneka apie jas su universitetų atstovais“, – apie pasirengimą paskutinėms dviem gimnazijos klasėms pasakojo E. Grigaliūnas.
Iškeliaudami vasaros atostogų, mokiniai jau turi pasirengę ugdymo planus, glaudžiai susietus su stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimais.
„Kas nutiko šiemet? Rugsėjo 1-ąją, atkeliavę į mokyklas, mokiniai pamatė, kad didelė dalis praėjusiais metais nuveiktų darbų yra beverčiai. Norai gal ir nepasikeitė, tačiau pakito sąlygos. Dabar tenka koreguoti visus ugdymo planus“, – sakė E. Grigaliūnas ir pridūrė, jog šį darbą kokybiškai atlikti per kelias dienas beveik neįmanoma.
Lietuvos gimnazijų asociacija jau įteikė Švietimo ir mokslo ministerijai siūlymus, kuriuose tvirtinama, jog gimnazijos nėra prieš naująją tvarką, tik norėtų, kad taisyklės įsigaliotų ne 2014-aisais, kaip planuojama, o 2015-aisiais. Taip, anot E. Grigaliūno, būtų išvengta chaoso, ir vaikai galėtų ramiai pasirinkti.
Mokiniams – ne chaosas, o daugiau galimybių
Tačiau „Bernardinai.lt“ kalbintas LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas sakė sutinkantis, kad tvarka pirmiausia turėtų pakisti mokyklose, ir tik vėliau ją reikėtų įgyvendinti keičiant stojimo sąlygas: „Mūsų diskusija apie šiuos dalykus sena, tačiau matome, jog mokyklose padėtis visai nesikeičia ir dar ilgai nesikeis“.
P. Žiliukas tikino, kad per daug pokyčių naujos stojimo taisyklės neįveda: „Manau, jog nė vienam asmeniui, planavusiam studijuoti, niekas nepasikeitė. Mokiniams atsirado galimybė toip pat studijuoti ne tik chemiją, bet ir fiziką, informacinius mokslus, geografiją. Prisidėjo įvairovė, atsirado daugiau galimybių.“
Jis akcentavo, kad nauja tvarka gali sukelti problemų tik kai kurioms mokykloms, nes jose turės būti pasiūlytas didesnis dalykų skaičius. Jis tikino žinąs mokyklų, kur išplėstinių kursų, dažniausiai humanitarinių ir socialinių mokslų, likę tik po 3–4, o „kietieji dalykai“ – matematika, chemija, fizika, praktiškai net nedėstomi.
Be to, P. Žiliukas tvirtino, jog „valstybės interesai šiuo metu nepatenkinami, nes dauguma abiturientų stoja į socialinius mokslus, o ne į tiksliuosius, kurie laikomi valstybės prioritetu.“ Naujai patvirtintos stojamųjų taisyklės turėtų pakeisti situaciją: antroje gimnazijos klasėje, pasirinkus mokytis platesnį dalykų spektrą, išplatėja stojimo pasirinkimų galimybė, kuri, tikimasi, pritrauks daugiau studentų į technologines specialybes.
„Šio dalyko sprendimą atidėti krūvai metų, kai mažėja mokinių skaičius, valstybei gali padaryti nepataisomą žalą“, – sakė P. Žiliukas.
Į populiarias specialybes – tik su penkiais, gerais balais išlaikytais, egzaminais
P. Žiliukas aiškino, kad 2014 m. mokiniams privalomai laikyti reikės tik vieną, pagrindinį – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Užsienio kalbos mokėjimas – daugeliu atvejų taps tik kartele, reikalinga perlipti keliaujant į universitetą ar kolegiją.
Kitų dalykų valstybinių egzaminų nėra reikalaujama. Į unversiteto konkursinio balo sudėtį gali įeiti ir mokyklinio egzamino balas, ir metinis pažymys, tačiau šie balai turi koeficientus ir didžiosios dalies konkursiniame bale tikrai nesudarys: mokyklinių egzaminų bei metinių dalykų pažymių koeficientai itin maži.
P. Žiliukas patvirtino, kad konkurencinguose universitetuose ir geidžiamose specialybėse valstybiniai egzaminai, norint studijuoti, taps privalomi dėl didelės konkurencijos. Mokyklinių egzaminų ar metinių pažymių pritaikymas balų požiūriu nėra tokie vertingi kaip valstybinio egzamino laikymas. Taigi stojantys į mediciną ir kitas Lietuvoje populiarias specialybes abiturientai turės laikyti keturis egzaminus, kovodami dėl kiekvienos balo dalies, taip pat – įrodyti atitinkamą anglų kalbos lygį.
„Žiūrint matematiškai, vienas kitas papildomas egzaminas gal nieko ir nepakeistų, jei ne rengimasis egzaminui. Norint laikyti valstybinius egzaminus, dalyką reikia mokytis išplėstiniu kursu. O išplėstinio ir bendrojo kurso skirtumai – dideli. Ir dar nepamirškime, kad čia kalbame apie tokius dalykus kaip biologija, chemija, dalykai, kurie nėra itin populiarūs“, – sakė Žirmūnų gimnazijos direktorius.
Kodėl prireikė naujos sistemos?
Kaip tikino P. Žiliukas, naujosios taisyklės sprendžia ne vieną ir ne dvi problemas. Viena iš pagrindinių priežasčių – orientavimasis į valstybės prioritetus, įsigalėjusios profiliavimo sistemos naikinimas, nors šis žodis mokyklose neminimas jau seniai. Taip pat – pastangos paversti mokinius įvairiapusiškesniais žmonėmis – ne vien siaurais tik socialinių ar tik technologinių mokslų žinovais.
Tarkime, į socialinius mokslus stojantys mokiniai nelaiko jokio technologinio egzamino. Kadangi dabar jie turės mokytis kurį nors gamtamokslinį dalyką, tai, atėjus laikui rinktis egzaminus dėl didesnės stojamųjų balų konkurencijos, mokiniai turi galimybę tą egzaminą laikyti.
Kita vertus, technologinių mokslų atstovams, P. Žiliukas tikino, taip pat naudingos kitokios, ne tik su technologijomis susijusios žinios. „Dažnai aukštųjų mokyklų atstovai skundžiasi, kad ateinantieji studijuoti yra vienpusiški žmonės. Darbdaviai taip pat priekaištauja, jog bendroji absolventų erudicija gana menka. Taigi dabar bendrojo lavinimo mokyklos skatinamos vykdyti savo misiją, o aukštosios mokyklos taip pat, galima sakyti, rūpinasi stojančiųjų bendrąja branda, jų intelekto potencialu“, – sakė P. Žiliukas.
Dar viena priežastis – mokinių galimybių praplėtimas. „Šiuo metu mokinys, jau baigdamas dešimtąją klasę, nusprendžia, kur jis stos. Šis sprendimas lemtingas ir 12 klasėje, nes moksleivis jau negali nieko pakeisti, turi dalykų rinkinį, tinkamą studijuoti tik socialinius mokslus. Dabar egzaminų spektras bus platesnis ir mokiniai bus ne taip suvaržyti, galės rinktis daugiau specialybių“, – svarstė P. Žiliukas.
Tačiau E. Grigaliūnas su tuo linkęs nesutikti: „Tas naujas egzaminas bus laikomas kitų dalykų sąskaita. Tai padidins mokymosi krūvius, taip pat bus akcentuoti tik tie dalykai, iš kurių egzaminai bus laikomi“, – sakė E. Grigaliūnas ir pridūrė, jog dabar gali pritrūkti laiko skirtingo turinio moduliams, pasirenkamiesiems dalykams, kurių ugdymo planuose net ne visada būdavo.
