Auga, plečiasi ir keliasi į miestą
Darželis – pradinė mokykla „Saulės gojus“ sulaukė ne tik didelio savo bendruomenės palaikymo, bet ir naujų šeimų susidomėjimo. Anksčiau įstaiga veikė Grigaičių kaime Vilniaus rajone, o plečiantis dar vienas darželis buvo įkurtas ir Vilniuje. „Saulės gojus“ su kai kuriomis šeimomis bendrauja 10–15 metų, tėveliai atveda trečią, ketvirtą vaiką. „Didelis džiaugsmas, kad turime gražią bendruomenę, kuri nuolat mus palaiko. Tai skatina eiti toliau – steigti pagrindinę mokyklą. Mūsų kaimo darželis ir lieka kaime, jis skirtas šeimoms, kurios šiame skubančiame pasaulyje nori ramesnės aplinkos savo vaikams. Kitas darželis, prieš ketverius metus pradėjęs veikti mieste, dirbs ir toliau, tik keičiame vietą – iš Antakalnio keliamės į miesto centrą“, – pasakoja L. Sirutienė.
„Saulės gojus“ auga kartu su savo vaikais: darželinukai eina į priešmokyklinę grupę, po to į pradinę, o dabar vaikai turės galimybę mokytis pagrindinėje mokykloje.
Pasak direktorės, sprendimą išsikelti į miestą nulėmė pradinės mokyklos plėtra: „Miesto erdvės vaikams, ypač paaugliams suteikia daugiau edukacinių galimybių, juo labiau, kad mokykla įsikūrė puikioje vietoje netoli Gedimino pilies, senamiesčio.“
Užsienio kalbos mokosi bendraudami
„Saulės gojaus“ plėtra paskatino permąstyti savo vertybes ir išskirtinumą. „Prieš 15 metų buvome pirmoji dvikalbė įstaiga, kurioje buvo diegiami ankstyvojo užsienio kalbų mokymo metodai. Grupėse dirbo ir dabar dirba du pedagogai: vienas su vaikais kalba lietuviškai, kitas angliškai arba vokiškai – priklausomai nuo to, kokios kalbos grupę vaikui parinko tėvai. Taigi, užsienio kalbos „Saulės gojaus“ vaikai mokosi natūraliu „imersijos“, arba „panardinimo“ į kalbą būdu – taip, kaip maži vaikai šeimoje išmoksta savo gimtąją kalbą: kasdien girdėdami ir kartodami garsus bei žodžius, kol pradeda kalbėti.
Mokykloje per pamokas taip pat dirbs du (lietuviškai arba angliškai kalbantys) pedagogai, pakaitomis prisiimantys pagrindinio arba asistuojančio mokytojo vaidmenį. Jei pamoką veda lietuvis, angliškai kalbantis pedagogas tampa asistentu, kuris paaiškina, padeda vaikams atlikti užduotis. „Atrodo, kad vaikams tai turėtų būti sunku – iš tiesų taip nėra. Vaikai į mokyklą ateina jau šiek tiek mokėdami užsienio kalbą. Mokytojai bendraudami su vaikais užsienio kalbos neprimityvina, todėl vaiko užsienio kalbos supratimas po kelerių metų gerokai patobulėja. Laikomės griežto principo: dirbant „panardinimo“ metodu, užsienio kalbos mokytojas įstaigoje neturi teisės prabilti lietuvių kalba“, – metodą paaiškina L. Sirutienė.
Užsienio kalbos „Saulės gojaus“ vaikai mokosi natūraliu „imersijos“, arba „panardinimo“ į kalbą būdu.
Anglų kalbos pamokos vyks ir papildomai, bus taikomas integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymo metodas, kuris „Saulės gojuje“ sėkmingai išbandytas jau prieš ketverius metus. Anksčiau šiuo metodu vyko matematikos ir pasaulio pažinimo pamokos, dabar pamokų anglų kalba bus dar daugiau. „Mūsų tikslas – pasiekti, kad lietuvių kalba vyktų 60 proc. pamokų, o 40 proc. laiko vaikai su pedagogais bendrautų angliškai“, – teigia direktorė.
„Saulės gojaus“ darželyje ir mokykloje kiekvienais metais praktiką atlieka 6–8 studentai iš Vokietijos. Vienas studentas įstaigoje atliko trijų mėnesių praktiką, grįžo dar kartą pusei metų, o išvažiuodamas pasakė, kad jam labai patinka ir darželis, ir Lietuva, todėl norėtų čia įsidarbinti. „Dirbdamas lietuviškoje aplinkoje, vokietis labai greitai pradėjo suprasti lietuvių kalbą. Tai dar kartą parodo, kaip paprasta užsienio kalbos mokytis „imersijos“ būdu – nepriklausomai nuo amžiaus“, – sako direktorė.
Remiasi H. Gardnerio intelektų teorija
„Saulės gojus“ vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo kalbėti apie Hovardo Gardnerio intelektų įvairovės teoriją ir ją taikyti praktikoje. „Tikime šia teorija, kuri teigia, kad žmogus apdovanotas daugialypiu intelektu, o 2–3 gebėjimai jame yra ryškiausi. Atsižvelgiant į juos, žmogaus intelektas gali būti kinestetinis, natūralistinis, matematinis, kalbinis ir kt. Mūsų tikslas – išryškinti kiekvieno vaiko stipriąsias puses. Darželyje sukūrėme ugdymo programą, kuri įtraukia vaikus į įvairias veiklas, skatinančias kuo daugiau išbandyti: gilintis į matematiką, muziką, judesį, lavinti įgūdžius per kalbą, buvimą gamtoje ir pan. Didelį dėmesį skiriame asmeniniam, socialiniam, emociniam intelektui, kad vaikai gerai save pažintų ir išmoktų taikaus, empatiško ir konstruktyvaus sambūvio su kitais vaikais ar suaugusiaisiais. Tai – itin svarbu visais žmogaus gyvenimo tarpsniais“, – pasakoja L. Sirutienė.
Tikime H.Gardnerio teorija, kuri teigia, kad žmogus apdovanotas daugialypiu intelektu, o 2–3 gebėjimai jame yra ryškiausi.
„Saulės gojaus“ mokykloje taikoma ugdymo ir vertinimo sistema taip pat yra grindžiama H. Gardnerio teorija. Vaikai kartu su mokytoja tėvams pristato savo darbų segtuvą (portfolio), mokytoja pateikia kiekvieno dalyko įvertinimą ir vaiko intelektinių stiprybių aprašymą.
„Saulės gojuje“ (tiek darželyje, tiek ir pradinėje mokykloje) veiklos organizavimas remiasi temine dalyko integracija, t. y., dėstomi dalykai yra glaudžiai tarpusavyje susiję: „Lietuvos švietimo įstaigoms privalomą mokymo programą skirstome į pagrindines temas, kurios kasmet kartojasi, bet vaikams augant – vis kitame, aukštesniame lygmenyje. Pavyzdžiui, nagrinėdami temą „Aš ir kiti“, pirmokai kalba apie savo šeimą, artimuosius, antroje klasėje gilinasi plačiau – mano tauta, giminė, šalis, o ketvirtokai jau susipažįsta su pasaulio civilizacijomis“, – pasakoja direktorė.
Formuluojant užduotis, keliant probleminius klausimus, pasirenkant ypač vaikų mėgiamą projektinio darbo formą, jie provokuojami mąstyti netradiciškai.
Pasak L. Sirutienės, „Saulės gojus“ didelį dėmesį skiria kūrybiškumui, pasireiškiančiam visais aspektais, ypač ryškiai matomam matematikoje, literatūroje, mokantis užsienio kalbų: „Formuluojant užduotis, keliant probleminius klausimus, pasirenkant ypač vaikų mėgiamą projektinio darbo formą, jie provokuojami mąstyti netradiciškai.“
Ugdo drąsias ir kūrybingas asmenybes
„Saulės gojuje“ svarbus kiekvienas vaikas. Pasak direktorės, čia yra nemažai vaikų, kurie turi mokymosi sunkumų, emocinių sutrikimų: „Labai svarbu, kad vaikai jaustųsi gerai, neprarastų natūralaus smalsumo, noro eiti į mokyklą. Puikiai dirbančios mokyklos psichologė ir socialinė pedagogė skiria didelį dėmesį vaiko emocinei savijautai. Manau, kad mums pavyksta sukurti teigiamą emocinę aplinką, kurioje nebaisu ieškoti savojo „aš“. Užsieniečiai, kurių vaikai lanko mūsų mokyklą, teigia maloniai nustembantys matydami, kad Lietuvoje esama mokyklos, kurioje vaiką supa vakarietiška laisvės ir kūrybingumo dvasia.“
Prognozuojama, kad dabartiniai pradinukai ateityje 15–17 kartų keis savo profesiją ir darbo vietą, dirbs skirtingose srityse, todėl mokymasis visą gyvenimą turi tapti natūraliu įgūdžiu.
Mokyklos tikslas – ugdyti vaikus, kurie būtų pasiruošę ateityje natūraliai priimti pokyčius nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Svarbu išugdyti drąsą ir gebėjimą mokytis naujų dalykų, siekti naujų kompetencijų. Prognozuojama, kad dabartiniai pradinukai ateityje 15–17 kartų keis savo profesiją ir darbo vietą, dirbs skirtingose srityse, todėl mokymasis visą gyvenimą turi tapti natūraliu įgūdžiu.
„Džiaugiamės matydami, kad mūsų moksleiviai moka užsienio kalbas, yra laisvi, geba tinkamai save pristatyti, argumentuotai diskutuoti, turi aukštą savivertės jausmą. Matydami, kokius drąsius ir kūrybingus vaikus išlydime po ketvirtos klasės, norime jiems tiesti kelią tolyn – iki pat 12 klasės, kad baigę „Saulės gojų“ jie turėtų plačias galimybes rinktis tolimesnes studijas arba veiklas. Mums svarbu ir tai, kad būdami pasaulio piliečiais jie išliktų ir Lietuvos patriotais. Stengiamės, kad mūsų vaikai suprastų, jog net ir mažiausias jų indėlis puošia mūsų šalį ir jie čia yra reikalingi. Kiekvieną savaitę pradedame ir baigiame giedodami Lietuvos himną – matau, su kokiu nuoširdžiu užsidegimu vaikai jį atlieka. Tikime, kad „Saulės gojų“ baigę moksleiviai bus savo šalį mylintys, tačiau drąsiai po visą pasaulį keliaujantys žmonės, jį tyrinėjantys savo akimis, o ne per svetimus akinius, nebijantys klysti ir iš naujo bandyti – bus smalsios ir kūrybingos ateities asmenybės“, – pabrėžia direktorė.
Didžiuojasi mokyklos komanda
„Saulės gojus“ itin didžiuojasi stipria ir labai kūrybinga mokytojų komanda, kuri yra tarsi ketvirtasis mokyklos ramstis. Anglų kalbos mokytoja Raminta Rupšienė „Saulės gojuje“ dirba jau 12 metų ir, direktorės manymu, yra viena geriausių mokytojų Lietuvoje.
R. Rupšienė, baigusi Šiaulių pedagoginio universiteto pradinių klasių ir muzikos pedagogikos studijas, išvažiavo į Angliją, o grįžusi į Lietuvą įsidarbino „Saulės gojaus“ darželyje anglų kalbos mokytoja. Baigusi anglų filologijos studijas, dirbo „Saulės gojaus“ pradinėje mokykloje, o nuo naujųjų mokslo metų mokys anglų kalbos 5–6 klasių mokinius.
„Saulės gojus“ yra ta vieta, kurioje man gera dirbti ir dalytis patirtimi su kolegomis. Kiekvienais metais atrandu naujų iššūkių ir krypčių tobulėti. Kartu tai – paprasta ir maloni erdvė būti kaip žmogui, puoselėti santykius su kolegomis, vaikais, jų šeimomis. Tai suteikia džiaugsmo ir stiprina pasitikėjimą savimi, kuris kiekvienam mokytojui yra labai svarbus“, – pasakoja mokytoja.
Tobulėja kiekvienais metais
Pasak R. Rupšienės, pedagogikos studijos davė daug žinių, bet kai klasėje susiduri su savitais septynmečio ar dešimtmečio gebėjimais ir patirtimi, prasideda visai kita istorija, kurią turi išmokti: „Tai – praktiniai įgūdžiai, santykių su vaiku kūrimas, bendravimas su šeima, didaktinių dalykų atradimas ir išbandymas realybėje – gera patirtis geroje įstaigoje. Čia ir slypi mano profesijos žavesys – niekas tiek daug nesimoko, kaip pedagogai.“
Vienas didžiųjų iššūkių, įkvepiančių mokytoją – tai galimybė kurti naujus projektus ir pristatyti juos vaikams. „Manau, kad tai vienas iš dalykų, kurie įkvepia mokytojus tęsti darbą šioje įstaigoje, neleidžia nuobodžiauti, skatina nuolat tobulėti. „Saulės gojus“ tuo ir išsiskiria, kad kiekvienais metais turime galimybę atsiskleisti naujoje, vis kitoje srityje, pažinti savo skirtingas puses“, – teigia R. Rupšienė.
„Saulės gojaus“ vaikai – sumanūs ir kūrybingi, tačiau jų tarpe esama ir vaikų, kuriems sekasi sunkiau. R. Rupšienei teko mokyti mergaitę, turinčią Dauno sindromą, taip pat mergaitę, kuri turėjo klausos negalią: „Tie vaikai nenori nieko daugiau negu kiti – jiems, kaip ir visiems vaikams, reikia saugios, ramios aplinkos, pakankamai iššūkių protui ir sielai. Visa kita yra įgyvendinama. Žinoma, iš mokytojo tai reikalauja papildomo pasirengimo, glaudžios partnerystės su tėvais, kitais mokyklos pedagogais, psichologu.“
Nuobodžiauti nėra kada
Mokykloje teatras, robotika, šachmatai yra privalomi dalykai, įtraukti į programą, nes jie stiprina skirtingas intelekto sritis. Taip pat vyksta aikido treniruotės, o birželio mėnesį rengiama aikido stovykla. Moksleiviai daug laiko praleidžia už klasės sienų: kiekvieną savaitę važiuoja į muziejus, dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose, vykdo įvairias projektines veiklas mieste.
Mokykloje gyvuoja teatro pamokų tradicija. Kiekvieną pavasarį vaikai rodo spektaklį, į kurį įtraukiamos visos pradinės klasės. Teatro, dailės, muzikos mokytojos kuria dekoracijas, kostiumus, muzikinius numerius.
Visos užduotys atliekamos mokykloje, todėl namuose namų darbų ruošti nereikia: laikas grįžus iš mokyklos skiriamas poilsiui ir buvimui su šeima.
Pedagogai, taip pat ir kiti bendruomenės nariai, mokykloje steigia vadinamąsias firmas, į kurias vaikai kviečiami „įsidarbinti“. Tai pamokos trukmės tam tikros srities užsiėmimai – nuo sodininkystės iki mezgimo, nuo maisto gaminimo iki muzikavimo būgnais. „Mano tema ir hobis – sodininkystė. Didžiulis džiaugsmas su vaikais išeiti į gamtą, kažką sodinti ir auginti – tai man artima, nes primena mano vaikystę“, – šypsosi R. Rupšienė.
„Saulės gojus“ yra visos dienos mokykla: užsiėmimai čia vyksta nuo 8.30 iki 16 val. Užduotis vaikai gauna ne dienai, o visai savaitei, ir patys planuojasi savo laiką – žinoma, su mokytojų pagalba. Vaikai neturi vadovėlių – jie reikalingi tik mokytojams. Visos užduotys atliekamos mokykloje, todėl namuose namų darbų ruošti nereikia: laikas grįžus iš mokyklos skiriamas poilsiui ir buvimui su šeima.
R. Rupšienė neabejoja, kad naujuosius mokslo metus pasitiks su vaikais, norinčiais džiaugtis ir mėgautis mokymosi procesu, nes tai didžiąja dalimi nulemia mokymosi rezultatus: „Laukiu vaikų, kuriems įdomu būti mokykloje, kurie nebijo klausti, kai nesupranta, drąsiai prieštarauja ir siūlo savo idėjas, kurie pasitiki aplinkiniais ir savimi.“
Adelė jaučiasi laiminga
Trejus metus lankiusi „Saulės gojaus“ darželį, šešiametė Adelė Zdanevičiūtė rudenį pradės lankyti priešmokyklinę grupę. „Pasirinkome šį darželį–mokyklą dėl patikimų ir nuoširdžių rekomendacijų, kitų tėvų atsiliepimų, kad vaikai „Saulės gojuje“ iš tiesų jaučiasi laimingais. Gerą įspūdį paliko ir pirmieji susitikimai su įstaigos vadovais. Įsitikau, kad „Saulės gojaus“ įkūrėjai žino, ką daro, turi savo viziją ir metodikas, kurios padeda vaikus ugdyti kokybiškiau, nei gali pasiūlyti valstybinės įtaigos ar kitos privačios mokyklos. Sužavėjo ir praktiškai pasitvirtino H. Gardnerio intelektų teorija, vaikų ugdymas pagal dominuojančius gebėjimus, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko unikalumą“, – pasakoja Adelės tėtis Domas Zdanevičius.
Tėveliai laimingi, matydami Adelės prisirišimą prie grupės auklėtojų: „Dukra juos nuoširdžiai myli, rytais jai svarbiau apsikabinti auklėtojus, nei atsisveikinti su tėvais.“
Pasak D. Zdanevičiaus, svarbiausia, kad dukra turėtų laimingą vaikystę. Taip pat jis džiaugiasi matydamas Adelės pasitikėjimą savimi, kokį geba išreikšti jos amžiaus vaikas. Namuose ji net pamoko savo tėvus – kaip bendrauti, nesipykti, spręsti konfliktus, reaguoti į nesutarimus ir t.t. D. Zdanevičius juokauja, kad jis kaip tėtis teigiama prasme neteko vieno dalyko – Adelė darželyje, padedama kitų vaikų, savarankiškai išmoko važiuoti dviračiu, todėl neprireikė šeimos pagalbos.
Adelė darželyje lankė bilingvistinę vokiečių kalbos grupę. „Galiu drąsiai teigti, kad „Saulės gojaus“ dėka vaikas be gimtosios lietuvių kalbos moka dvi užsienio kalbas – vokiečių (bendrauja droviai, bet viską supranta), anglų – viską supranta ir drąsiai bendrauja. Grupėse skirtingų tautybių vaikai tarpusavyje bendrauja savo kalbomis, todėl manau, kad Adelės lingvistinis išprusimas dar platesnis“, – pasakoja D. Zdanevičius.
Tėvelis pabrėžia, kad „Saulės gojuje“ nuo pat pirmų metų Adelė buvo ugdoma kaip asmenybė, tapo savarankiška, o kartais savo brandžiais poelgiais net nustebina tėvus. „Mes kaip tėvai esame viena bendruomenė, jaučiamės partneriais su „Saulės gojumi“ kartu ugdydami vaiką. Kartu su užduotimis ar pareigomis, kurias „parsineša“ Adelė namo, patys mokomės būti šiuolaikiniais tėvais, į pasaulį žvelgiame ateitį kursiančio vaiko akimis“, – teigia D. Zdanevičius.
