Bendra virtuvė šiaip yra smagus reikalas. Jei virtuvė būna tuščia, iš esmės šeimininkauji kaip namie. O jei kulinarinius šedevrus kuri ne vienas, turi progą išgirsti naujausių gandų, susipažinti su kitoje koridoriaus pusėje gyvenančiais kaimynais ar tiesiog pakvėpuoti dūmais. Daug kas deda lygybės ženklą tarp virtuvės ir balkono ir iš tiesų, negi gali žmones kaltinti? Orai lauke baisiai atvėso, o virtuvėje visada gera ir šilta, bent sąlyginai. Tiesa, retas pamąsto, kad cigaretės dūmų užtenka, kad suveiktų priešgaisrinė signalizacija. Sykį susitikau visą išraudusią ir uždususią budėtoją, beviltiškai visų klausinėjančią, ar mūsų aukšte kas nors dega.
Kartais virtuvė tampa tiesiog rūkomasis – susitikimų vieta. Būtų visai miela idėja, kurią entuziastingai palaikyčiau, tačiau maistas su nuorūkų aromatu nėra labai skanus.
Kartais virtuvė tampa tiesiog rūkomasis – susitikimų vieta. Būtų visai miela idėja, kurią entuziastingai palaikyčiau, tačiau maistas su nuorūkų aromatu nėra labai skanus. Be to, po kulinarinių eksperimentų šiukšlių kibirėlio turinys verčiasi per kraštus, kriauklės užsikemša dar nepasibaigus penktadieniui, o ant grindų mėtosi keptų bulvių gabaliukai ir telkšo aliejaus balutės. Sykį nepastebėjusi žnektelėjau ant grindų per tokią balutę. Praradau gerą nuotaiką ir savo pietus, kurie man efektingai krintant išsitėškė ant koridoriaus grindų žirnelių ir kalakutienos gabaliukų virtine.
Koridoriai, savaime suprantama matę ne vien maisto. Yra buvę ir vandens karo pėdsakų, ir gausybės nuorūkų, lydimų juodo pelenų šleifo. Manau, kad valytojos, kuopiančios visą betvarkę, tikrai nusipelno bent jau pagarbos. Ir kaip joms kantrybė išlaiko diena iš dienos tvarkant tokią baisią betvarkę? O ypač tualetus. Kartais namukas su širdele vidury laikų atrodo daug geresnis variantas nei tai, kas lieka iš bendrų tualetų po savaitgalių. Nesiruošiu smulkiai apibūdinti kaip ir kas ten atrodo dėl žmonių su jautriais nervais ir lakia vaizduote, tačiau pasakysiu tik tiek, kad kai kuriems iš tiesų yra labai sudėtinga pasinaudoti svirtele vandeniui nuleisti. Kad neskambėtų kaip pensininkės skundas dėl baisiai netvarkingo šiuolaikinio jaunimo, pridursiu, kad tikrai nesu pedantė. Pripažįstu elementarią tvarką ir higieną, kuri neįmanoma, kai viskas apdergiama ir kai dušų žarnokai po savaitgalio linksmybių būna nutraukinėjami.
Nesuabsoliutinu visų šių barako baisybių ir nemanau, kad visur taip yra. Geri dalykai, susiję su baraku, slypi visai ne materialiuose ir apčiuopiamuose dalykuose. Atrodo, kad pakeitei tik gyvenamąją vietą, bet ir viduje šiek tiek pasikeiti. Juk barake – laisvė susikurti sau malonesnius namus, kad visos kitos po savaitgalio prišnerkštos bendro naudojimo erdvės nublanktų prieš kambarėlio jaukumą. Susitarus su kambario draugėmis ar draugais, savąjį kambarį galima kuo puikiausiai pasigražinti paskyrus laisvesnį savaitgalį. Reikia šiokių tokiu investicijų ir, be abejo, laiko bei ryžto, tačiau tai yra įmanoma. Tada namo daug mieliau sugrįžti. Nepaisant visų menkų barako trūkumų.
Norite tapti studentų blogo nariu? Siųskite savo tekstus bei nuotraukas adresu studentai@15min.lt.
