Oksana Pikul: buvau tarsi gyvsidabris
„Nuo pat vaikystės buvau aktyvistė ir pirmūnė. Tačiau kaip ir visi vaikai – labai išdykusi mergaitė. Buvau tarsi gyvsidabris“, – prisipažįsta bene garsiausia Lietuvos blondine tituluojama Oksana Pikul.
Būtent šis nenumaldomas aktyvumas ir noras iš gyvenimo pasiimti viską kas yra geriausia Oksaną pastūmėjo į Olialia mergaičių atrankos užkulisius. Kaip teigia muzikos grupės „Olialia pupytės“ lyderė – „pamačiau, sudalyvavau, nugalėjau. Nuo tada ir prasidėjo visa veikla“.
Olialia!
Oksana nebijo pripažinti, kad jos populiarumo pagrindas yra Olialia vardas. Mat tiek pačią atlikėją, tiek skandalingą jos grupę „Olialia pupytės“ nuolat supa galybė nesusipratimų ir skandalų. „
Visi šie skandalai nėra išgalvotas falsas. Kažkodėl prie manęs jie lipte limpa. Man nereikia kvailai sėdėti ir juos išmanyti ar išgalvoti. Tiesiog taip netyčia nutinka“, – teigia žavioji blondinė. Tad skandalų mėgėjai turėtų nusivilti, kad neva skandalai yra planuojami. Viskas vyksta natūraliai – teka įprasta gyvenimo vaga. O ir visi garsūs įvykiai turi teigiamos įtakos tolimesnei karjerai, juk Oksanos gyvenimo moto itin optimistiškas – nėra to blogo kas neišeitų į milijoną kartų geresnį.
Nelieka laiko draugams ir šėlionėms
Oksana studijuoja Vilniaus Universiteto tarptautinio verslo mokykloje – tarptautinį verslą. Studentiško gyvenimo būdas yra skaudi ir ne itin gerai pažįstama tema: „Studijuoti man labai patinka. Tik norisi mokslams skirti daugiau laiko. O dirbančiam studentui tai pakankamai sunku. Tikrai negaliu pavadinti savo gyvenimo studentišku. Darbas, koncertai ir renginiai užpildo visą mano dienotvarkę ir beveik nelieka laiko draugams ir studentiškoms šėlionėms“.
Sėkmė aklai įsimylėjusi darbščiuosius
„Manau šiuo metu baigus studijas įsidarbinti nėra lengva. Dauguma absolventų susiduria su darbdavių keliamu reikalavimu, jog darbuotojas turėtų turėti darbo patirties, o studijas baigusiam studentui tai didelė kliūtis. Bet didelio triūso ir užsispyrimo dėka galima pasiekti užsibrėžto tikslo“, – taip dabartinę jaunimo įsidarbinimo problemą apibūdina Oksana, kuri neslepia, kad jai puikiai tinka pasakymas – sėkmė aklai įsimylėjusi darbščiuosius.
Lietuvoje jaunimas ir apskritai visi žmonės yra labai konservatyvių pažiūrų. Manau reikia nebijoti išreikšti save. Juk kiekvienas turime įvairių gabumų. Reikia užsibrėžti tikslą ir uoliai jo siekti. Tiesiog žvelkime į viską su didele šypsena. Ragina O.Pikul.
„Lietuvoje jaunimas ir apskritai visi žmonės yra labai konservatyvių pažiūrų. Manau reikia nebijoti išreikšti save. Juk kiekvienas turime įvairių gabumų. Reikia užsibrėžti tikslą ir uoliai jo siekti. Tiesiog žvelkime į viską su didele šypsena“.
Egidijus Buika: buvau aktyvus studentas
Egidijus Buika yra gerai žinomas asmuo verslo pasaulyje. Ne ką mažiau jis buvo žinomas ir studentiškais laikais. Vos pradėjus studijas Vytauto Didžiojo Universitete, Egidijus tapo aktyviu ir pareigingu studentu. Nėra ko stebėtis, kad su savo neišblėstančiu entuziazmu būsimasis verslininkas tapo tuometinės VDU Studentų sąjungos pirmininku – teko rūpintis studentų socialinėmis problemomis, atstovauti studentijai universiteto valdžios organuose, organizuoti pramoginius ir socialinius renginius.
„Viskas vyko antrame kurse, kai mokslai buvo nustumti į šoną“, – su šypsena veide, kuri atspindi nostalgiją, prisimena Egidijus. Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – ši mėgstama pašnekovo citata tikrai atrado vietą jo gyvenime.
Lemtingas kopijavimo aparatas
„Tais studijų laikais VDU labai gerai bendradarbiavo su viena Švedijos aukštąja mokykla, kuri pasirodė esanti labai maloni ir padovanojo mums kopijavimo aparatą – „Toshiba”. Prie aparato dar davė popieriaus ir dažomųjų miltelių – tikri dosnuoliai“, – pasakoja Egidijus. Tikra technikos revoliucija tais laikais.
Iki 2000 metų turėjo būti likę 2000 dienų, kai Egidijus su draugais iš kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų sugalvojo iškilmingą šios progos minėjimą Šventojoje. Tik šiame plane pasirodė, kad studentai buvo ne kokie buhalteriai ir tris dienas trukęs renginys turėjo nuostolių, kuriuos reikėjo kuo greičiau padengti.
Studentai pasižymi tuo, kad jie yra labai originalūs. Būtent šio bruožo ir entuziazmo nestokojantis Egidijus su draugais pradėjo teikti kopijavimo paslaugas studentams. Darbai vyko – kopijavimas ir kopijavimas, o būsimam verslininkui perėjus studijuoti į Vilniaus Universitetą (VU) baigėsi kopijavimo aparato dažai.
Pirmasis įmonės filialas
Egidijus prisimena, kad tuo metu kai baigėsi dažai ir sustojus kopijavimo darbams buvo pradėta ieškoti darbo priemonių. Pasirodo, Šiauliuose buvo gamintojo „Toshiba“ atstovybė. „Nuvykom ir pasiūlėm atidaryti „Toshibos“ filialą Kaune“, – entuziastingai prisimena Egidijus. Šiuo metu iš įsteigto filialo laikinojoje sostinėje išsirutuliojo UAB „Novakopa“, kuri prekiauja kopijavimo technika ir teikia kopijavimo paslaugas.
„Mano didžiausias gyvenimo tikslas – suteikti kuo daugiau darbo žmonėms. Tai yra žymiai svarbiau nei turtai, kuriuos galima sukaupti“, – nuoširdžiai prisipažįsta verslininkas.
Šiandien Egidijus nebijo pripažinti, kad kopijavimo paslaugų tinklas „COPY1“ yra vienas didžiausių ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje.
Nepakeičiamas entuziastas
Visi Egidijų pažįstantys žmonės sutinka, kad tai žmogus, kuris nuolatos trykšta optimizmu ir entuziazmu. Naujos idėjos, bendravimas su jaunais žmonėmis ir pagalba jiems siekiant įvairiausių tikslų visada domina verslininką. Net ir dabar, kai studijos jau senai baigtos, jis mielai grįžta į savo gimtojo universiteto erdves.
Artūras Zuokas jau būdamas penkerių turėjo tikslą
Jaunas, energingas ir daug norintis iš gyvenimo – toks jaunas buvo politikas Artūras Zuokas. „Būdamas gal penkerių metų pasakiau sau, kad noriu ištrūkti iš aplinkos, kurioje gyvenau ir pakeisti savo gyvenimą”, – pasakoja buvęs Vilniaus miesto meras.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Spaudos konferencija |
Pirmas konkretus tikslas buvo iškeltas baigus aštuonias klases ir pradėjus dirbti Jonavos „Azote“. „Ten pirmą kartą teko būriuoti su jachta. Tada sau pažadėjau, kad būtinai turėsiu savo jachtą. Dabar buriavimas yra mano didžiulis pomėgis“.
Konfliktinių karo zonų korespondentas ir sostinės meras
A. Zuokas baigė Vilniaus universitetą (VU), žurnalistiką. „Vos pradėjus studijuoti, buvau pakviestas dirbti vienos stipriausių pasaulyje britų naujienų tarnybos „ITN“ („Independent Television News”) neetatiniu korespondentu. Gavau vizą į Iraką, filmavimo kamerą – tais laikais tai buvo nesuvokiamas dalykas“, – pasakoja Artūras. Nebijojimas klausti, nors atsakymas gali būti neigiamas, tikėjimas tuo ką darai – pagrindiniai akcentai, kurie padėjo pradėti žurnalisto darbą.
2002 m. Artūrui dirbant Vilniaus miesto meru, „Tarptautiniai jaunimo rūmai“ įteikė labiausiai pasižymėjusio 2002 metų pasaulio jauno žmogaus („The Outstanding Young Person of the World 2002“) apdovanojimą. „Ceremonija vyko Las Vegase (JAV), konferencijoje dalyvavo 7000 žmonių iš 104 pasaulio šalių. Kaip vėliau sužinojau – konkuravau su 70 000 jaunų, gabių žmonių ir nugalėjau“, – su dideliu pasimėgavimu prisimena politikas.
„Miesto vadovo darbas man buvo pats įdomiausias“, – teigia Artūras. Buvęs Vilniaus miesto meras džiaugiasi, kad tuo metu, kai jam teko būti sostinės vadovu, Vilnius buvo optimistiškiausias miestas Europos Sąjungoje (ES).
Pirmasis milijonas
„Būdamas 26 metų savo rankose laikiau pirmąjį milijono Amerikos dolerių vertės čekį“, – su nostalgija veide prisimena Artūras. Pasakoja, kad tuo metu tai buvo vienas įdomiausių projektų – pastato Sereikiškių parke pardavimas patalpų ieškojusiai JAV ambasadai. Ambasadoje ir buvo įteiktas pirmasis milijonas.
Būdamas 26 metų savo rankose laikiau pirmąjį milijono Amerikos dolerių vertės čekį. Su nostalgija veide prisimena Artūras.
Vilniuje, Gedimino prospekte esantis greito maisto restoranas „McDonald“ atsirado taip pat dėl Artūro noro. „Pagalvojau, kad Lietuvai to reikia. Parašiau į „McDonald’s Europe” ir mes pasirašėme kontraktą, dėl pirmojo greito maisto restorano atidarymo Lietuvoje”.
Studijuoti teko 9 metus
Nors studijų trukmė yra 4 metai, Artūras studijavo net 9 metus. „Per metus komandiruotėse praleisdavau apie 6 mėnesius, tad teko savo studijų laikotarpį prailginti“, – juokdamasis pasakoja buvęs studentas. Tais laikais, studijuoti pradėję būsimi žurnalistai norėdavo kuo greičiau pradėti dirbti, kad jų vardas atsirastų laikraščiuose, televizijos ekranuose, tad nenuostabu, kad Artūras buvo ne išimtis.
Studentiško gyvenimo būdu mėgautis ilgai neteko. „Anksčiau buvo tokia tvarka, kad po tarnavimo armijoje reikėjo eiti į paruošiamąją grupę studijoms. Būtent tik tuo laikotarpiu, kuris truko septynis mėnesius, pajutau, ką reiškia studentiškas gyvenimas“, – pasakoja Artūras.
„Prisimenu, kad per mano gimtadienį sugebėjome iš lauko į trečią aukštą studentų bendrabutyje atsivesti arklį. Atsivesti buvo lengva, bet išprašyti jį lauk sunku“, – su šypsena prisimena Artūras. „Man labai patikdavo VU studentų organizuojamos FIDI dienos. Jose dalyvaudavau dar kai ir nebuvau studentas. Tuo metu organizuodavau tarakonų lenktynes – bėgimo takeliai, surinkti ir atsinešti tarakonai, piniginiai statymai už tuos, kurie gali atbėgti pirmieji. Per vieną dieną buvau uždirbęs 10 rublių“, – tokios mintys aplanko Artūrą, kai tenka prisiminti savo studijų laikų linksmą dalį.
Nebijokite klausti
Aktyvus studentas, žurnalistas, verslininkas, politikas – taip galime apibūdinti Artūro Zuoko sugebėjimus. Viskas buvo pasiekta dėl vienos paprastos smulkmenos. „Niekada nebijojau klausti ir nenustoti tikėti siekiamu tikslu. Svarbu, kad atliekamas darbas teiktų malonumą, to ir norėčiau palinkėti visam Lietuvos jaunimui“, – teigia Artūras.
Tadas Langaitis: nieko nėra neįmanomo
Kaune, gydytojos ir inžinieriaus šeimoje, augo Tadas Langaitis. Dabar jis – žinomų socialinių projektų „Aukok.lt“, „Pagalba daiktais“ ir kitų organizatorius. „Vidurinėje mokykloje aš buvau nemotyvuotas. Man ten buvo neįdomu, nes egzaminą parašydavau per 15 minučių ir buvau pirmūnas. Esu labai dėkingas tėvams, kad jie man suteikė motyvacijos“, – pasakoja Tadas. Tėvai jaunuolį nuvedė į Kaune esančią „Saulės“ gimnaziją, kurioje didesni reikalavimai moksleiviams paskatino mokytis.
Tadas dirbo nuo 12 metų, nes siekė finansinės nepriklausomybės nuo tėvų. „Mano pirmas rimtas darbas buvo maketuotojo darbas laikraštyje „Kauno diena“. Tuo metu man buvo 15 metų“, – prisimena Tadas. Darbdaviai nežinojo tikrojo jaunuolio amžiaus ir leido dalyvauti konkurse į laisvą darbo vietą.
„Nors programavau nuo 9 metų, bet tikrai gerai neišmaniau visų programavimo gudrybių. Nusipirkau knygą apie programavimą ir perskaičiau ją nuo pabaigos. Sužinojau pagrindinius dalykus ir darbdavius sužavėjau įvairių kompiuterinių triukų išmanymu“, – su šypsena prisimena buvęs moksleivis.
Darbo patirties nebuvo, bet jis pasiekė savo tikslo – nieko nėra neįmanomo.
Rizikuoti yra sveika
Su kuprine ant pečių ir 100 dolerių kišenėje Tadas išvyko mokytis į Latvijos sostinę Rygą. „Nemokėjau anglų kalbos, bet mane priėmė. Davė tikrą studentišką bendrabučio kambarį ir 200 litų stipendiją. Taip ir studijavau gyvendamas iš stipendijos, tik vėliau pradėjau dirbti, nes anksčiau nebuvo laiko“, – prisimena buvęs studentas.
Savo iniciatyva jis sugebėjo rasti galimybę studijuoti ir svajonių šalyje – JAV, tačiau to atsisakė, nors mokslas būtų buvęs nemokamas. Studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose jaunuolio netraukė, nes jam nepatiko studijų kokybė. „Stokholmo ekonomikos aukštojoje mokykloje Rygoje studijas baigiau per 2 metus. Ten studijų tempas labai didelis, bet man tai patiko”, – teigia Tadas.„Studijų pabaigoje pradėjau dirbti – prekiauti akcijomis. Baigęs universitetą turėjau 10 000 dolerių skolą, bet turėjau gerą pamoką ir supratau, kad rizikuoti yra sveika. Ši įgyta patirtis ateityje man padėjo labiau, nei pinigai, kuriuos galėjau uždirbti“, – tvirtai ir net nedvejodamas teigia pašnekovas.
Nori ne tik gauti, bet ir duoti
Filantropas – turbūt tai yra tinkamiausias žodis apibūdinti Tado asmenybei. Jis neatsisako labdaringos ir pelno nesiekiančios veiklos.
„Žmogus negali būti laimingas be kitų žmonių. O laimingi esame tada, kai ne tik kažką gauname, bet ir duodame kitiems“, – teigia Tadas. Verslumas jam yra veiklumas. Socialinio verslo propaguotojas pripažįsta, kad jo verslo maksimali nauda yra visuomenei sukurta nauda, o gautas pelnas yra tik priemonė tam įgyvendinti.
Tadas užsiiminėja socialiniais ir pelno nesiekiančiais projektais – aukok.lt, pagalbadaiktais.lt ir kitais. Visus šiuos projektus Tadas apibūdina kaip geros valios iniciatyvą. „JAV, Kanadoje, Belgijoje ir daugelyje kitų šalių yra sukurti specialūs paramos fondai tokiems projektams, tačiau Lietuvoje jie tik pradedami kurti“, – pasakoja Tadas. „Jei verslas ir žmonės supras, kad socialumas yra verslo pagrindas, tai pasaulis bus išgelbėtas“.
Būtinybė yra išradingumo motina
„Nieko nėra bloga gyventi bendrabutyje. Sakyčiau, kad tai geriausia aplinka kurti, nes tik studentų bendrabutyje gali sugalvoti užvirti vandenį su lygintuvu. Tik tokioje aplinkoje gimsta pačios geriausios idėjos, kurias galima vėliau įgyvendinti”, – šypsodamasis pasakoja Tadas.
Anot Tado, jei nėra problemų – nėra ir idėjų. Tad gyvenimas skurde ir skurdžioje aplinkoje priverčia siekti kažko geresnio. „Baigęs studijas pasakiau – kad mano tikslas yra uždirbti milijoną. Kol to nepadariau – dirbau ir savaitgaliais. Pasiekęs savo tikslą pradėjau investuoti į socialinius projektus, nors žinojau, kad tai yra labdara ir iš to pelno aš negausiu. Būtinybė yra poreikis.
Lietuvos jaunimas turėtų suprasti, kad jei ko nors nori pasiekti, tai reikia ilgai ir sunkiai dirbti, o jausdamas būtinybės poreikį – žmogus gali viską pasiekti. Jauskite būtinybę ir susikoncertuokite ties užsibrėžtais tikslais“, – Lietuvos jaunimui linki socialinio verslo atstovas Tadas.
