-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Sėkmės istorija: iš naujo išmokęs gyventi, šiandien moko kitus

Savo istorija dalijasi žmogus, išmokęs gyventi iš naujo ir pasiekęs neregėtų aukštumų. Tai Šarūnas Grigaliūnas, Kolpingo kolegijos absolventas, buvęs kolegijos elektroninės komercijos dalyko dėstytojas, įkūręs savo įmonę. Jis dirba mėgstamą, prasmingą darbą, kuria ir džiaugiasi kiekviena diena. Bet iki to jo laukė nepavydėtinas kelias, atvedęs į pilnatvę, suteikęs norą siekti daugiau nei, atrodytų, leidžia fizinės jėgos.
Šarūnas Grigaliūnas
Šarūnas Grigaliūnas

Kaip pats sako, visą savo „sveiką“ gyvenimo dalį Šarūnas buvo maištaujantis vaikas, nesuvokiantis mokslo reikšmės ir įtakos gyvenimui. Jam rūpėjo sportas, užklasinė veikla, renginių organizavimas. „Mokslai vidurinėje jau ėjo į pabaigą, tuoj paskutinis skambutis, visi klasės draugai jau įstojo į aukštąsias mokykla, o aš... Mintis „kaip aš gyvensiu?“, mane graužė kas dieną“, – pasakojimą pradėjo Šarūnas. Postūmį ryžtingiems sprendimams davė vaikino mama, vieną dieną prie lovos tiesiog palikusi Kolpingo kolegijos informacinį lankstinuką.

„Lankstinuke kvietė studijuoti verslą. Verslas man iškart asocijavosi su organizavimu, tokią sampratą išlaikiau iki šios dienos, – šypteli Šarūnas. – Pirmasis žingsnis buvo kiek neįprastas: reikėjo ne laikyti stojamuosius egzaminus, o nueiti į pokalbį. Pasiryžau, susirinkau reikiamus dokumentus. Net neklauskite, kokį vidurkį turėjau – šiandien man dėl to gėda.“

Vyras pasakojo, kad atėjęs į pokalbį buvo maloniai nustebintas darbuotojų elgesio ir tiesiog priblokštas pokalbio baigties: „Kol išmikčiojau, ko atėjęs, man, dar visai vaikui, draugiškai pasiūlė kavos ir nuvedė pas direktorę. Iškart prisipažinau, kad nesu stropus mokinys, tačiau mėgstu organizacinio pobūdžio veiklą, sportuoju. Tiesą sakant, gyriau save kiek galėdamas, nes balų parodyti negalėjau – jie buvo tokie žemi. Ir ką jūs galvojate? Baigiau savo pasakojimą ir atėjo lemtingas momentas parodyti atestatą, tačiau direktorė į jį nė nežvilgtelėjusi pasakė: „Tu turi tokias savybes, kokių mes ieškome“.

Po kiek laiko jau tapus draugais, Šarūnas išdrįso paklausti, kodėl atestatas nebuvo svarbus. Direktorė jam draugiškai atsakė: „Jei būtum tada save matęs iš šalies, būtum pasielgęs lygiai taip pat“. „Dabar jau suprantu, kad visa esmė yra žmogaus asmeninės savybės, noras, ryžtas, užsispyrimas. Nuolatiniai bandymai, nusivylimai ir bandymai iš naujo. Ir visai ne vidurinės mokyklos baigimo atestatas, – svarstė Šarūnas. – Štai toks pamatas nuo pirmų dienų buvo kuriamas šioje kolegijoje.“

Tačiau jaunuoliui ne viskas klojosi, kaip norėtųsi. „Gyvenimo kelias niekam nežinomas. Nelaimingas atsitikimas, stuburo kaklo lūžis, 90 proc. kūno paralyžius. Štai kaip greit viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Buvau prikaustytas prie lovos ir reikalingas tik savo šeimai, – apie nutikusią nelaimę pasakojo Šarūnas. – Visada yra du keliai. Lengvasis, apie kurį tikrai galvojau: užtenka, aš jau viską padariau šiame gyvenime, aš toks būti nenoriu ir negaliu. Tačiau yra ir kitas kelias, žiauriai sunkus, žiauriai nepatogus, žiauriai ilgas – gyventi. Atsimerkti ryte, įkvėpti pilnus plaučius oro, atiduoti save tiems, kuriems to reikia. Socialinės paskaitos išmokė suprasti, jog būvimas reikalingu kitiems žmonėms yra motyvas gyventi toliau.“

Vaikinas iš esmės pakeitė gyvenimo būdą: pradėjo sportuoti, savarankiškai mokėsi – režimas buvo griežtas. „Po 5 metų pirmą kartą savarankiškai pasiekiau lauko duris. Nustebau: kvepėjo ir medžių lapai, ir pienės, ir oras. Lygiai po 5 minučių išsijungiau“, – nusijuokia Šarūnas ir pripažįsta, kad po tiek laiko, praleisto kambaryje, reikėjo iš naujo priprasti ne tik prie gryno oro, bet ir prie žmonių.

Po kelerių metų pertraukos Šarūnas grįžo į kolegiją baigti mokslų. „Sutikti lektoriai, dėstytojai pradėjo ugdyti manyje kitas savybes, mokė ginti ir pagrįsti savo nuomonę. Supratau, kad ir aš galiu ginčytis su dėstytojais, o akademinių nuobaudų – mažesnio balo ar išvarymo iš paskaitos – man neskirs, priešingai! Aš virstu asmenybe! Ir iki pat šios dienos lenkiu galvą prieš Kolpingo kolegijoje dirbančius praktikus, kurie mokslo perteikimą suvokia iš esmės kitaip. Mokslas nėra vien paskaita, knygų skaitymas, namų darbų rengimas. Mokslas − tai būdas perteikti koncentruotą patirtį ir tik po to paaiškinti, ką su ja galima pasiekti.“

Baigęs mokslus Šarūnas įkūrė sėkmingai veikiančią įmonę. Per 7 darbo metus įmonėje buvo sukurta 50 darbo vietų. Įmonės vadovas sako, kad priimdamas naujus darbuotojus žiūri ne į jų atestatus, o į asmenybę, kaip pats išmoko kolegijoje. Gyvenime buvo atsiradusi ir kita prasminga veikla – Šarūnas dirbo kolegijos lektoriumi. „Jaučiau, kaip apsisuko gyvenimo ratas. Aš ten buvau tam, kad savo patirtį atiduočiau tiems, kurie vis dar jos neturi, kad studentams būtų lengviau pritaikyti teorinių žinių bagažą. Buvau ten tam, kad išmokyčiau“, – apie patirtį kitoje barikadų pusėje pasakojo vyras.

Laimėk stipendiją nemokamoms studijoms Kolpingo kolegijoje!  Sužinok daugiau čia.

Pavadinimas
 

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius