Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 4d. 12:42

Sieks, kad nacionalinis susitarimas dėl švietimo partijoms „nekeltų alergijos“

Rugsėjo 1-oji Vytės Nemunėlio pradinėje mokykloje
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Mokykla

Nacionalinis susitarimas švietimo srityje neturėtų virsti alternatyva politinių partijų rinkiminėms programoms, sako Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis. Tiesa, dėl švietimo, jo manymu, politikams bus kur kas sudėtingiau susitarti nei dėl gynybos.

„Jeigu paimtume tokią temą kaip aukštųjų mokyklų finansavimas – krepšeliai ar valstybės užsakymas. Kad aukštųjų mokyklų finansavimo reforma reikalinga – taip, bet mes negalime dabar aiškiai pasakyti, ar valstybinis užsakymas ar krepšeliai, nes iš karto susiduria liberalų ir socdemų pozicija šitoje srity“, – pirmadienį Švietimo tarybos posėdžio Seime metu dėstė Vyriausybės vicekancleris.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Deividas Matulionis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Deividas Matulionis

Jis pridūrė, kad rengiant susitarimą dėl švietimo bus siekiama rasti vardiklius, vienysiančius visas politines partijas.

„Tikslas būtų turėti susitarimą, dėl kurio sutartume. Pavyzdys buvo nacionalinis susitarimas dėl gynybos, dėl kurio tikrai pavyko – čia tik sudėtingiau yra, nes tų temų ir vektorių yra gerokai daugiau“, – pripažino D.Matulionis.

Stokoja argumentų dėl 6 proc. BVP

Premjeras ir prezidentas, anot jo, sutarė, kad surinkus visą informaciją nacionalinio susitarimo projektas bus pateiktas partijoms.

„Mūsų dabartinis uždavinys yra susirinkti visą medžiagą ir informaciją tam, kad kiek galima tiksliau suformuluotume galimas nuostatas, kurios nesukeltų politinės alergijos kai kurioms politinėms partijoms“, – pažymėjo Vyriausybės atstovas.

D.Matulionis apibrėžė temas, kurios susitarime esą galėtų atsispindėti. Tai – mokyklų vadovų konkursai, jų vertinimas, darbo apmokėjimas, švietimo pagalba mokytojams ir mokiniams, profesinis mokymas ir pameistrystė, neformalus ugdymas, pedagogų rengimas, ugdymo skirtumų mažinimas.

„Pas mus, mūsų vertinimu, ugdymo pasiekimų skirtumai, net ir pagal tuos PISA rodiklius, tarp skirtingų socialinių, ekonominių ir kultūrinių grupių gali skirtis apie 80 taškų. Tai yra labai didžiulis skirtumas. Norint, kad [prasčiau dirbančios mokyklos] bent pasivytų vidurkį, reikia bent dvejų metų nuolatinio ugdymo“, – kalbėjo Vyriausybės kancleris.

Dar dvi temos – mokytojų algos ir švietimo sistemos finansavimas.

Reikia pagrindimo, kodėl tie 6 proc. yra tiek svarbūs.

„Dėl finansavimo. Daug diskusijų buvo su skirtingom politinėmis partijomis, ar yra pakankamas finansavimas 5,4 proc. BVP švietimui. Yra nuomonių, kad mažai valstybei švietimui reikėtų skirti daugiau, ir yra tokie skaičiai kaip 6 proc. Jeigu taip, tada reikia pagrindimo, kodėl tie 6 proc. yra tiek svarbūs ir jie padėtų užtikrinti aukštesnę ugdymo kokybę. Vien tiks skaičius 6 proc. nieko nepasako“, – teigė D.Matulionis.

Siūlė įtraukti ne tik partijas

Iki 2022 metų 6 proc. nuo BVP skirti nacionalinėms išlaidoms švietimui dar 2007-aisiais sutarė šešios švietimo profsąjungos ir Švietimo ministerija.

Kalbėdamas apie nacionalinį susitarimą, Vyriausybės kancleris išreiškė pritarimą siekui iki 2025 metų vidutinį pedagogų darbo užmokestį užauginti iki 130 proc. šalies vidutinio daro užmokesčio.

D.Matulionis tikino, kad nacionalinis susitarimas dėl švietimo turėtų galioti iki 2030 metų. Jo tikslas – „tinkamai paruoštas vaikas“, kuris būtų ir psichologiškai parengtas gyventi bendruomenėje, ir išugdytas dalykiškai.

Išklausęs D.Matulionio žodžių, Švietimo tarybos narys Darius Kuolys kėlė klausimą, ar nacionalinis susitarimas bus nacijos, ar politinių partijų.

„Jeigu tai yra nacionalinis susitarimas, tai turi įsijungti ir visuomenė per savo atstovus, per organizacijas. O jeigu tai partinis susitarimas, gal tada nereikėtų jo traktuoti kaip nacionalinio“, – siūlė jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darius Kuolys
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darius Kuolys

Vyriausybės kancleris sutiko, kad turėti platesnio rato suinteresuotų pusių susitarimą būtų naudingiau, tačiau akcentavo, kad dabar kalbama tik apie partijas.

Ragino susitarimo nerengti

Profsąjungoms Švietimo taryboje atstovaujantis Audrius Jurgelevičius pabrėžė, kad susitarimas naudingas tiek, kiek jo laikomasi, o noro ko nors laikytis jis nurodė nematantis.

A.Jurgelevičius piktinosi, kad Vyriausybės patvirtinta, bet Seimo kol kas nepriimta, Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategija „buvo paguldyta į stalčių“ ir kitų metų biudžeto projekte neatsispindi. Jis paragino atmesti idėją rengti nacionalinį susitarimą dėl švietimo.

„Aš siūlyčiau nesvarstyti apskritai šitos idėjos kaip ėjimo į priekį be to, kol nebus įgyvendinti jau pasiekti susitarimai“, – teigė A.Jurgelevičius, pridurdamas, kad termino „susitarimas“ nereikėtų diskredituoti.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Audrius Jurgelevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Audrius Jurgelevičius

D.Matulionis pripažino, kad dalis susitarimų su švietimo bendruomene nėra įgyvendinti, tačiau patikino, kad problemos žinomos, o kai kuriose srityse situacija gerėja.

Atliepdamas į vicekanclerio repliką dėl švietimo finansavimo, studentų atstovas Eigirdas Sarkanas pabrėžė, kad „6 proc. nuo BVP neatsirado iš niekur“.

„6 proc. yra tarptautinių organizacijų rekomendacija, ir aš manau, kad ta siekiamybė yra būtina“, – kalbėjo jis.

Parlamentines politines partijas ir prezidentūrą parengti susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos premjeras Saulius Skvernelis pakvietė rugsėjį. Kada jis bus parengtas, kol kas neaišku.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min