Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Socialiniai mokslai Lietuvoje: per daug laiko dėstymui, per mažai – moksliniams tyrimams

Socialinių mokslų ekspertė prof. Gail McElroy
MOSTA nuotr. / Socialinių mokslų ekspertė prof. Gail McElroy
Šaltinis: 15min
0
A A

Socialinių mokslų ekspertė prof. Gail McElroy žavisi, kaip lietuviai sugeba daryti stiprius mokslinius tyrimus, turėdami, jos akimis žiūrint, labai menkus išteklius. Tačiau yra aspektų, kuriuos pakeitus, galėtų ateiti metas naujam proveržiui. Pavyzdžiui, mažiau dėstyti ir daugiau laiko skirti moksliniams tyrimams.

Studentai mokomi per daug

Prof. Gail McElroy iš šv. Trejybės koledžo Airijoje, kaip ekspertė dalyvavusi mokslinės veiklos palyginamajame tyrime Leituvoje, neslepia – prieš atvažiuodama į Lietuvą ji nebuvo susipažinusi su Lietuvos socialinių mokslų atstovų darbais, netgi politikos mokslų, kuriuose pati specializuojasi. „Neturėjau jokios išankstinės nuomonės, tačiau atvykusi čia ir susipažinusi su sąlygomis, kaip dirba socialinių mokslų atstovai, buvau sužavėta, kad kai kurie mokslo institucijų padaliniai yra tikrai aukšto lygio“, – sako ji ir paaiškina, kad darbo apribojimais ji laiko žemą atlyginimą, mažą tyrimų finansavimą, sudėtingas finansines galimybes dalyvauti tarptautinėse konferencijose ir didelius dėstymo krūvius.

Keisčiausia buvo tai, kad kai kurie net nerodė jokių ambicijų plėtoti tarptautinius tyrimus, lyg jiems tai būtų visai neaktualu, – stebisi prof. Gail McElroy.

Profesorė mano, kad norint pagerinti socialinių mokslų lygį Lietuvoje, pirmiausia reikia keisti mokslininkų darbotvarkės struktūrą – jie turėtų mažiau laiko praleisti dėstydami ir daugiau jo skirti moksliniams tyrimams. „Taip pat pastebėjau, kad teisės, psichologijos, politikos mokslų paskutinių kursų studentai yra, jei galima taip sakyti, per daug mokomi. Laikantis tarptautinių standartų jie turėtų daugiau laiko leisti ne paskaitose, o studijuoti savarankiškai. Taip pat jei norite veikti tikrai tarptautiniu lygiu, jūs turite sugebėti pritraukti mokslininkų iš užsienio šalių, bet jei jūsų siūlomi atlyginimai išliks tokie nekonkurencingi, tai vargiai pavyks padaryti”, – pripažįsta ji.

Svarbiau – kur, o ne kiek spausdinti

Ekspertės nuomone, Lietuvos socialinių mokslų žinomumas yra labai mažas ir pirmiausia, ką reikia padaryti, kad būtų galima tai pakeisti – spausdinti daugiau straipsnių anglų kalba. „Kad ir kaip būtų, anglų kalba dabar dažniausiai vartojama socialiniuose moksluose. Todėl jei Lietuvos mokslininkai nori, kad jų darbai pasiektų daugiau skaitytojų, privalo į tai atsižvelgti”, – sako prof. Gail McElroy.

Profesorė taip pat atkreipia dėmesį, kad, užuot spausdinus daug straipsnių savo institucijų žurnaluose, reikia daugiau dėmesio skirti tarptautiniu lygiu žinomiems leidiniams. „Susidarė įspūdis, kad žmonėms paprasčiau ne parašyti straipsnį jau esančiam žurnalui, o pradėti leisti naują – taip neturėtų būti. Tam reikia keisti sisteminį požiūrį ir iš anksto turėti strategiją, kur darbai bus publikuojami. Mačiau labai gerų tyrimų pavyzdžių, bet kažkodėl net nebuvo bandyta pasiūlyti jų tarptautinei spaudai”, – įspūdžiais dalijasi ekspertė.

Mačiau labai gerų tyrimų pavyzdžių, bet kažkodėl net nebuvo bandyta pasiūlyti jų tarptautinei spaudai, – įspūdžiais dalijasi ekspertė.

Reikia skatinti tarptautines ambicijas

Prof. Gail McElroy nuomone, didžiausias Lietuvos potencialas – jauni žmonės, tačiau svarbu juos išlaikyti. „Visi ekspertų grupės nariai buvo sužavėti jaunaisiais mokslininkais, ypač doktorantais, kurių sutikome. Jie labai ambicingi, iniciatyvūs, sklandžiai dėstantys mintis. Didžioji dalis jų jau yra prisijungę prie įvairių tarptautinių tinklų ir tai puikiai nuteikia. Jei sugebėsite juos padrąsinti ir sudarysite tinkamas galimybes, artimiausiais metais jie tikrai gali padaryti didelį proveržį. Todėl būtina gerai pagalvoti apie struktūrą, kuri leistų tokius žmones įdarbinti ir skatintų juos kilti karjeros laiptais“, – sako ji.

Ekspertė pripažįsta, kad daryti apibendrintas išvadas jai būtų sudėtinga, nes mokslo institucijų padalinių, kuriuose ji apsilankė, lygis gana skirtingas. „Kai kurie jų buvo puikiai integravęsi į tarptautinius tinklus ir jiems gerai sekėsi gauti finansavimą iš tarptautinių šaltinių, o kiti toli gražu negalėjo tuo pasigirti. Keisčiausia buvo tai, kad kai kurie net nerodė jokių ambicijų plėtoti tarptautinius tyrimus, lyg jiems tai būtų visai neaktualu”, – stebisi prof. Gail McElroy.

logotipas/MOSTA
logotipas/MOSTA

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min