„Daugelis savanorystę sieja su nesavanaudiška, filantropiška veikla ir tikrai ne visi joje įžvelgia kitą – pragmatiškąją – pusę“, – atkreipia dėmesį ilgametę šios veiklos patirtį turinti Andželika Rusteikienė, dabar – didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ komunikacijos ir strateginių projektų plėtros vadovė.
Vakarų valstybėse žmonės daug savanoriauja ir ne tik dėl geros valios. Tai atsiperka, – sako ji.
„Vakarų valstybėse žmonės daug savanoriauja ir ne tik dėl geros valios. Tai atsiperka,“ – sako ji. Pažintys, naudingi kontaktai, naujos patirtys, savęs patikrinimas konkrečiose srityse ir situacijose, klaidos, iš kurių galima mokytis – tai ir dar daugiau galima gauti užsiimat savanoriška veikla. Anot A.Rusteikienės, Lietuvoje gaji savanorystės idėja, tačiau dar stinga suvokimo, kaip gaunamą patirtį panaudoti siekiant karjeros.
Savanoriška veikla atveria pažintis ir galimybes
Savanorystė, anot A.Rusteikienės, visų pirma praplečia pažinčių ratą. „Bendra veikla padeda susipažinti, gauti kontaktų, taip sukuriant socialinį tinklą – žmonių bendruomenę, kurioje jus žino, gali nukreipti ar suvesti su reikiamais žmonėmis, rekomenduoti. Toks socialinis tinklas labai greitai virsta socialiniu kapitalu – konkrečiu rezultatu, kuris grįžta po tam tikro laiko“, – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Karjeros dienose studentams pasakojo A.Rusteikienė.
Kita nauda, kurią gauna savanoriaujantis asmuo – įgūdžiai: „Savanorystė leidžia daryti klaidas, kurios nieko nekainuoja – nei materialinių išteklių, nei darbo santykių. Savanoriaujant išugdomas pasitikėjimas savimi, kuris atsiranda iš natūralaus žinojimo, kaip elgtis konkrečiose situacijose. Tai supranta ir darbdavys, todėl mieliau priima tokios patirties turintį žmogų“, – pasakoja A.Rusteikienė.
JAV atliktas tyrimas parodė, kad savanoriaujantys žmonės 27 proc. geriau įsidarbina. Taip yra dėl savanorystės metu įgautų elementarių įgūdžių. „Jei žmogus nieko daugiau neveikė, tik mokėsi ir studijavo, įsiliejus į darbo rinką jam reikės išmokti elementariausių įgūdžių – komunikacijos, darbo santykių ir procesų – dėl to savo karjerą jis turės pradėti nuo žemiausio laiptelio ir kopti jais nuosekliai“, – atkreipė dėmesį A.Rusteikienė.
Savanorystė – kiekvienam pagal poreikius
Patarimais su VGTU studentais A.Rusteikienė dalijosi iš savo patirties – savanoriauti ji pradėjo dar mokyklos laikais, toliau šią veiklą tęsė studijuodama. Jos nuomone, dažnai nesusimąstoma apie tai, kad savanoryste galima užsiimti visą gyvenimą, o ne tik po mokyklos baigimo ar studijuojant universitete, nes sau tinkamą jos formą gali rasti kiekvienas bet kurio amžiaus žmogus.
Profesinės savanorystės tikslas – įgyti profesinių įgūdžių, suprasti, kokia veikla patinka, rasti stipriąsias savo puses ir savybes. Tam tinka savanorystė nevyriausybinėse organizacijose. Vystomojo pobūdžio savanorystė skirta suprasti, ko norisi iš gyvenimo, darbo, aplinkos, ką nori veikti ateityje, kokioje srityje dirbti. Tam tikslui populiaru riktis savanorystes svečiose šalyse. Sportinė bei meninė savanorystės susijusios su laisvalaikio pomėgiais ir dalyvavimu sportiniuose, teatro, muzikos, kino ir kt. renginiuose. Tokiose vietose žmones į būrį suveda bendra aistra. Šios savanorystės formos apima ir priklausymą būreliams, kolektyvams.
A.Rusteikienė pažymi, kad einant savanoriauti svarbu turėti konkretų pragmatišką tikslą, realų suvokimą, kiek tai veiklai galima skirti laiko ir asmeninį susitarimą su savimi – daryti kas patinka, o ne ką daro kiti. A.Rusteikienė pataria renkantis, kur savanoriauti, atkreipti dėmesį į tris kriterijus: dalyvaujančius žmones, veiklos pobūdį ir skiriamo laiko kiekį.
Savanoriaudama nuo mokyklos laikų A. Rusteikienė gali pasigirti, kad tai jai padėjo įsilieti į darbo rinką išvengiant įprastų darbo paieškos būdų – CV siuntimo ir vaikščiojimo į darbo pokalbius – nes veiklos ją susiranda pačios. Šiuo metu A.Rusteikienė taip pat yra skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ projekto vadovė. Savo laisvą laiką ji skiria organizacijai „Geri Norai LT“, skatinančiai NVO ir verslo partnerystę bei socialinį verslą Lietuvoje. Nuo 2015 m. ji vadovauja Pasaulio ekonomikos forumo „Global Shapers“ tinklo Vilniuje jaunimo tinklui, buvo pirmoji jauna lietuvė pakviesta į Davosą – kasmetinį Pasaulio ekonomikos forumo metinį susitikimą 2015 m.
„Šiandien sėkmingo žmogaus raktas – daryti kažką daugiau ne tik dirbti“, – sako A.Rusteikienė.
