Dažnai prisimenate studijų laikus?
Aišku, kad prisimenu. Juk tai – aštuoneri gyvenimo metai. Studijos – sąmoningo gyvenimo po mokyklos pradžia. Ir dabar dar kartais pajaučiu potraukį mokslui – galiu metus nieko neveikti, bet staiga man užeina noras ir „metuosi“ į kokią nors sritį – psichologiją, astronomiją, dar ką nors. Iki šiol esu skolingas dėstytojai, kuri man parašė įskaitą už fortepijono atsiskaitymą Muzikos akademijoje.Susirandu knygų, puolu jas skaityti, siųstis mokomąją medžiagą. Net ir baigęs studijas vis dar tobulinuosi.
Bendraujate su studijų laikų draugais?
Taip. Susitikau su Vilniaus Universiteto filologijos specialybės bendrakursiais. Buvo labai faina. Atėjo keturiolika žmonių ir iš jų aš vienintelis buvau vaikinas.
Pamenate linksmų nuotykių iš studijų metų?
Jų yra begalybės.
Papasakokite!
Na, dabar „prigriebei“ mane. Hm, kas yra nuotykis. Sunku prisiminti kažką žaismingo taip greitai, tačiau dabar iškilo tokia mintis, kad iki šiol esu skolingas dėstytojai, kuri man parašė įskaitą už fortepijono atsiskaitymą Muzikos akademijoje. Aš pažadėjau ateiti vėliau atsiskaityti – tada turėjau išmokti pagroti kelis klasikinius kūrinius, bet vyko „Žvaigždžių duetai“ ir žiauriai neturėjau laiko. Dėstytoja žinojo, kad aš tikrai galiu išmokti pagroti tuos kūrinius, nes išties atitikau reikiamą lygį, tačiau jau praėjo dveji metai, o aš dar nesu atsiskaitęs.
Koks buvote studentas?
Buvau žiauriai geras studentas pirmus pusantrų metų. Lankiau visas paskaitas... Bet vėliau tapau „sesijų studentu“. Mokiausi tik prieš egzaminus ir tik tai, kas man patinka.
