Studijų kokybės vertinimo centrui (SKVC) šiuo metu pateiktos vertinti 3 trumpųjų studijų programos, trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento Studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė.
„Dvi kolegijos pateikė šias programas, tai yra informatikos krypčių grupės studijų programos. SKVC planuoja, kad iki priėmimo pradžios šios programos, jeigu bus sėkmingai įvertintos, galės būti įregistruotos“, – kalbėjo ji.
Numatoma, kad trumposioms studijoms bus skirtos 55 valstybės finansuojamos vietos informatikos inžinerijos krypčiai, programų sistemų krypčiai ir turizmo ir poilsio krypčiai.
Tiesa, kol kas kolegijos nesiūlo organizuoti trumpųjų studijų turizmo ir poilsio kryptyje.
Paklausta, kodėl ketinama organizuoti tik 3 trumpųjų studijų programas, G.Pačėsienė svarstė, jog kolegijos atsižvelgia į galimą tokių studijų paklausą.
„Visada sunku pradėti naujas programas. Kolegijos, matyt, įsivertina, kiek ateis stojančiųjų ir kiek verti tų programų rengti“, – kalbėjo Studijų skyriaus vedėja.
Kolegijos, matyt, įsivertina, kiek ateis stojančiųjų ir kiek verti tų programų rengti.
Be to, ji teigė, kad tai – ir politinis sprendimas: „Politiškai buvo nuspręsta startuoti su pilotiniu projektu, pabandyti su pakankamai nediliu skaičiumi programų. Tada, matyt, ir kolegijos bus drąsesnės.“
Konkursinis balas stojant į trumpąsias studijas atrodys taip:
- svertinis koeficientas 0,3 – brandos atestato dviejų dalykų brandos egzaminų įvertinimų arba metinių pažymių aritmetinis vidurkis;
- svertinis koeficientas 0,5 – tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programos baigimo arba stojamojo testo vertinimas;
- svertinis koeficientas 0,2 – kitų pasiekimų (profesinės patirties ir darbo stažo) vertinimas.
Trumposios studijos, pasak G.Pačėsienės, turėtų būti patraukliausios profesinį mokymą baigusiems asmenims.
„Jeigu asmuo nenumato iš karto įsilieti į darbo rinką, numatoma galimybė – trumposios studijos. Paskui kaip alternatyva – pretenduoti į aukštesnę švietimo pakopą: arba į profesinio bakalauro, arba į bakalauro studijas“, – pasakojo ministerijos atstovė.
Planuojama, kad baigusieji trumpąsias studijas gaus ne pažymėjimą, o diplomą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė anksčiau yra teigusi, jog trumposios studijos bus pereinamoji pakopa tarp profesinio mokymo ir bakalauro studijų, o jas pasirinkusieji per 1,5–2 metus galės įgyti rinkoje paklausią specialybę.
Trumpąsias studijas gali organizuoti ir profesinio mokymo įstaigos.
