Švietimo strategai ir praktikai vieningai sutaria: didžiausias iššūkis šiandien yra ne finansiniai ištekliai, o gebėjimas visai bendruomenei susėsti prie vieno stalo ir susitarti dėl bendro standarto. Tik toks susitarimas leidžia „įžeminti“ teorines vizijas ir laboratorijų įrangą paversti realiu įrankiu, kuris augina smalsią, kritiškai mąstančią ir aplinkos fenomenus tyrinėjančią visuomenę.
Dešimtmečio vėlavimas ar erdvė inovacijoms?
Nors apie STEAM ugdymą kalbame seniai, vienintelis oficialus dokumentas, apibrėžiantis jo gaires nacionaliniu lygmeniu, atsirado vos prieš metus. Vilniaus universiteto Metodinio STEAM ugdymo centro vadovas dr.Paulius Lukas Tamošiūnas neslepia – Lietuva su šiuo susitarimu vėlavo bent dešimtmetį. Tačiau jis tame įžvelgia ir privalumą: per tą laiką mokyklose gimė daugybė savitų, unikalių iniciatyvų.
„Mes galime daiktą pavadinti labai gražiais terminais, bet ar visi jį matome vienodai? STEAM ugdymas nėra griežtas taisyklių rinkinys, tai greičiau bendra kalba apie turinį, metodus ir aplinkas. Svarbu ne tik įvardinti, kas tai yra, bet ir atpažinti tuos bruožus kasdienėje pamokoje“, – teigia dr.P.L.Tamošiūnas. Anot jo, STEAM veiklos esmė – ne atskiros disciplinos, o jų integralumas, leidžiantis mokinio galvoje sukonstruoti visuminį pasaulio vaizdą.
Panevėžio sėkmės receptas: nuo raktinių žodžių iki „13-os klasės“
Kol vienos savivaldybės dar tik bando prisijaukinti šią metodiką, Panevėžys rodo pavyzdį, kaip ilgalaikė strategija keičia miesto veidą. Panevėžio švietimo centro direktorė Asta Malčiauskienė pasakoja, kad diskusijos apie STEAM ugdymą jų mieste prasidėjo dar 2015-aisiais. Tuomet mokytojai ir vadovai susitarė dėl penkių raktinių elementų: visuminio požiūrio, kūrybiškumo, kritinio mąstymo, komunikacijos ir gebėjimo spręsti realias problemas.
Panevėžyje STEAM veikla nėra tik teorija – čia galioja aiškūs susitarimai dėl „žemiausios ribos“. Pavyzdžiui, kiekvienas mokinys per mokslo metus atlieka ne mažiau kaip aštuonis tiriamuosius gamtos mokslų darbus, o matematikos užduotis bent penkis kartus sprendžia ne klasėje, o kitose erdvėse. Taip pat mokiniai rengia ir pristato bent vieną ilgalaikį projektą.
Tačiau unikaliausia Panevėžio patirtis – „Pamoka 13-ai klasei“. Tai formatas, kuriame mokytojai patys tampa mokiniais: jie veda pamokas vieni kitiems, bando suvaldyti technologijas ir išgyvena tuos pačius jausmus, kaip ir jų ugdytiniai. „Tai padeda mokytojams suprasti, kaip iš tiesų jaučiasi vaikas mokymosi procese, ir išsklaido baimę prieš nežinomybę“, – džiaugiasi A.Malčiauskienė.
Konkurencija – didžiausias bendrystės priešas
Viena jautriausių temų Lietuvos švietime – mokyklų konkurencija. Dr.P.L.Tamošiūnas pastebi liūdną tendenciją: kartais mokytojai iš skirtingų įstaigų net negali susėsti prie vieno stalo, nes jaučia spaudimą dėl reitingų ar mokinio krepšelio. „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) švietimo pažangos programos STEAM ugdymo ekspertė Jurga Ilčiukė pabrėžia, kad būtent šios programos tikslas yra tirpdyti tuos ledus ir skatinti mokyklas dalintis intelektualiniais bei infrastruktūros ištekliais.
„TŪM programoje siekiame mokyklų atvirumo dalintis intelektualiniais ir infrastruktūros ištekliais. Bandom suvienyti ir atitirpdyti konkurenciją, kad atsirastų bendrystė ir sisteminis mąstymas švietime“, – teigia J.Ilčiukė.
Nuo problemų prie „iššūkių“: verslas kaip partneris
Tikrasis STEAM veiklos proveržis įvyksta tada, kai mokykla atsiveria išoriniam pasauliui. Panevėžyje mokiniai dalyvauja iniciatyvoje „Pamokos matuojasi Panevėžį“, kur verslo įmonės formuluoja realius iššūkius. Pavyzdžiui, vaikai gamyklose ne tik stebi procesus, bet ir gauna užduotį: kaip sukurti tvarią darbo vietą arba kaip suprogramuoti 3D spausdintuvą, kad jis veiktų be priekaištų.
Pasak Astos Malčiauskienės, kai vaikas mato, kad jo išspresta problema yra reali, o ne išgalvota vadovėlyje, jo motyvacija pasikeičia iš esmės. „Mes ugdome ne vartotojus, o aplinkos fenomenus tyrinėjančią visuomenę. Kuo mažiau mokiniai tikės „stebuklais“ ir kuo daugiau pasitikės mokslu bei savo gebėjimais, tuo tvaresnę ateitį kursime“, – reziumuoja ji.
Galiausiai, STEAM ugdymas – tai ne tik robotika ar chemija. Kaip apibendrina švietimo strategai, tai visuma, kuri talpina ir gamtą, ir smalsumą, ir nuolatinę inovaciją. Tai gebėjimas į kasdienę buitinę problemą pažvelgti kaip į inžinerinį iššūkį ir drąsa paklausti: „O kaip mes tai galime padaryti geriau?“.
Visą pokalbį „STEAM ugdymo standartas. Kodėl svarbu susitarti?“ - Tūkstantmečio mokyklų programa“ klausykite čia.
Programa finansuojama #NextGenerationEU lėšomis.
