Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 16d. 15:45

Stingant inžinierių verslas ėmė mokyti pats: vienos Klaipėdos gimnazijos vaikams – pamokos septyniose gamyklose

Baltijos gimnazijos moksleiviams – pamokos gamyklose.
Gimnazijos nuotr. / Baltijos gimnazijos moksleiviams – pamokos gamyklose.

Vis garsiau kalbant apie inžinerinės darbo jėgos stygių uostamiestyje, pats verslas ėmėsi ugdyti jaunąją kartą. Inžinerinės pamokos, kartą per mėnesį vykstančios tikroje gamykloje – tokią galimybę turi uostamiesčio Baltijos gimnazijos moksleiviai. Viliamasi, jog tokia patirtis bent dalį studijas baigusių jaunuolių privilios grįžti į gimtąjį miestą ir dirbti čia veikiančiose gamyklose. Idėjos „kaltininkas“ – buvęs „Fortum Klaipėda“ vadovas Tomas Eikinas, nusprendęs, jog gana laukti ir laikas veikti.

„Valgyti dramblį reikia po mažą gabalėlį“, – įsitikinęs Tomas Eikinas, inicijavęs verslo ir mokyklos bendrystę. Baltijos gimnazija buvusį įmonės vadovą įvardija vienu pagrindinių iniciatorių. Pasirinkusi inžinerinę kryptį gimnazija nuo šio rudens bendradarbiauja su septyniomis uostamiesčio įmonėmis, kurių inžinieriai ne kalbomis, o praktiniais darbais ir patirtimis moko moksleivius šios srities subtilybių. Viliamasi, jog ateityje bent dalis jų taps inžinieriais ir dirbs savo miesto labui.

T.Eikinas įsitikinęs – miestui reikia investuoti ne į betoną ir takelius, o į žmones, nes visi sėdime bendroje valtyje. Reikia ir miesto įsitraukimo, ir švietimo bendruomenės, tuomet ir verslas nepasiliks nuošaly“, – kiek anksčiau įmonės surengtoje spaudos konferencijoje sakė T.Eikinas. Jo teigimu, graži iniciatyva tarp Baltijos gimnazijos ir verslo turi tęstis, iš to naudą turės visi.

„Kalbame apie naują kokybės modelį švietimo sistemoje – inžinerinės klasės Baltijos gimnazijoje. Klaipėdoje trūksta inžinierių. 16 moksleivių atvyksta kiekvienį mėnesį paskaitai į mūsų gamyklą, 1,5 val. dirba su inžinieriumi, suskirstyti į keturias grupes – elektra, mechanika, automatika, procesų inžinerija. Mokiniai patys pasirenka, kuri sritis jiems priimtinesnė. Šiemet prisijungė dar šešios įmonės – „Bega“, „Indorama“, „Neo Group“, „Mars Lietuva“, „Vakarų laivų gamykla“ , „Grigeo“. Šiemet Baltijos gimnazija turi dar dvi inžinerines gimnazijos klases“, – iniciatyva džiaugėsi T.Eikinas.

Pasak dabar jau buvusio įmonės vadovo, vis kalbama, jog švietime trūksta kokybės, o kaip jį pasiekti žingsnių stinga.

„Paėmėme tokį modelį ir jis pasiteisino. Reikia kompetencijų ir mokytojams, kad dirbtų su mokiniais, ir inžinieriams reikia, kad galėtų būti mentoriais. Planuojame investuoti, rengti programas ir mokytojų, ir inžinierių, kad ratas suktųsi. Norisi, kad būsimi specialistai liktų čia. Kalbame apie Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją, kur minimas gyventojų skaičiaus augimas, algų augimas, investicijų pritraukimas. Be specialistų to neįmanoma pasiekti. Kad grandinė užsidarytų, reikia, kad prie modelio prisijungtų profesinės mokyklos, Klaipėdos valstybinė kolegija, be abejo, Klaipėdos universitetas. Kad baigęs inžinerinę klasę moksleivis turėtų galimybę pasirinkt likti, o ne išvykt į Kauną ar Vilnių, bet tam jam reikia pasiūlyti aiškią galimybę, kokybę, bet jos stokojama Klaipėdoje“, – kalbėjo T.Eikinas. Viliamasi, jog ši idėja išsiplėtos ir ratas įsisuks visu greičiu, mokykla pritrauks jaunimo, svajojančio tapti inžinieriais.

Mokinių padaugėjo tris kartus

Baltijos gimnazija šiemet pajuto stiprų ugdytinių skaičiaus šuolį. Pernai buvo suformuota viena inžinerinė klasė iš 17 moksleivių, šiemet tokių devintokų jau dvi klasės – 47 ugdytiniai.

„Gvildenome mintį, kad reikia stiprinti gimnaziją, pasirinkti aiškią kryptį. Vienos pasirenka klasikinį ugdymą, mes išsigvildenome, kas perspektyvu, reikalinga, apie ką visa Klaipėda kalba – apie ekonominius dalykus. Taip gimė inžinerija, tiesiog atliepiant ateities poreikius. Tai iššūkis didžiulis, nes technologijos spėriai lekia į priekį. Tam ir turime atramą – verslo įmones, jos inžinerinį modelį gali parodyti kitu kampu“, – sako gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Jurgita Račkauskienė. Idėja išsiplėtojo Klaipėdos pramonininkų asociacijos švietimo komitete. Posėdžiuose vis vystyta idėja virto kūnu.

Suskirstyti grupelėmis pernai „Fortum“ darbavęsi mokiniai buvo pasirinkę po temą, kurią kartu su mentoriumi plėtojo visus metus. Viena grupė vaikų gilinosi į pieno išpylimo technologiją. Darbus vaikai toje pačioje įmonėje tęsia ir šiemet.

„Atrodo, kaip čia „Fortum“, kur energetika ir prie ko čia pienas. Iš tiesų, principai inžineriniai tie patys. Vaikai ugdomi, kaip veikia tam tikri procesai. Jie modeliuoja, kokius prietaisus naudoti. Šiais metais į „Mars Lietuva“ išvažiavusios vien merginos, yra dvi komandos. Gimė tematika kurti išmanųjį namą. Įmonės darbo specifika nebūtinai atspindi jų veiklą, bet inžinieriai turi žinių. Imkime proceso inžineriją – kiekvienoje įmonėje tie patys principai. Praktinės kompetencijos vaikams ugdomos, kad inžinerija būtų suvokiama, kokie mokslai reikalingi. Omo dėsnį gali per fizikos pamokas išmokti, bet kai parodai realiai dirbdamas su prietaisais, žinios visai kitokios“, – pasakojo Baltijos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Jurgita Račkauskienė.

Gimnazijos nuotr./Baltijos gimnazijos moksleiviams – pamokos gamyklose.
Gimnazijos nuotr./Baltijos gimnazijos moksleiviams – pamokos gamyklose.

Anot pavaduotojos, inžinerinėse klasėse besimokantiems vaikams į ugdymo turinį yra integruoti inžineriniai dalykai. Darbai įmonėse yra praktinė mokslo dalis. Kartu su gimnazistais kartą per mėnesį į gamyklas vyksta ir tam tikros srities mokytojais, priklausomai nuo būsimos pamokos turinio, fizikos, chemijos, informatikos. Gimnazija įsitikinusi – inžinerinės kompetencijos per praktinę pusę, pritaikant fizikos, matematikos ir kitas žinias, atsiskleidžia visai kitame kontekste.

Su moksleiviais žiniomis dalijasi ir Klaipėdos universiteto dėstytojai iš Jūrų technologijos ir gamtos mokslų fakulteto.

„Savivaldybė liepą patvirtino universitetinį statusą, tai universitetinės – inžinerinės klasės. Turime papildomą finansavimą dėstytojų apmokėjimui. Mes įdarbinome devynis dėstytojus. Jie moko inžinerijos per neformalųjį švietimą – robotiką, programavimą. – pasakojo J.Račkauskienė. – Grįžtant prie įmonių, „Fortum“ vadovas Tomas Eikinas parodė labai daug iniciatyvų ir palaikymo. Verslas ir mokykla plačiai žiūri į kokybę, dirba ne tam, kad pliusiuką užsidėtų. Modelis vis dar gvildenamas. Norisi, kad vaikams baigus mokyklą liktų tęstinumas, kad jie liktų čia mokytis ir gyventi. Tai susiję ir Klaipėdos ekonomikos plėtros strategija. Didelis vaidmuo teko ir Klaipėdos pramonininkų asociacijai, kuri tą strategiją gvildena“.

J.Račkauskienė žvelgia plačiai ir sako, jog mokykla šiuo metu yra tarsi sraigtelis, o kaip viskas vystysis toliau nulems ir kitos aplinkybės.

„Turėtume didžiuotis, jei mūsų mokyklą baigę vaikai lieka Klaipėdoje, neleki į Vilnių, Kauną. Ta linkme verslas strateguoja, kalba apie sisteminį modelį. Mes kaip mokykla esame sraigtelis, kuris padeda išsigryninti. Jei įsijungs ir aukštosios mokyklos, esančios Klaipėdoje, pabaigę mokyklą vaikai rinksis, ką jie studijuos. Įmonės neįsipareigoja įdarbinti jų savo įmonėje, bet ir kitose yra inžinierių trūkumas. Jų reikia ir norint prisitraukti investitorius į miestą ar kuriant savo verslą“, – kalbėjo pavaduotoja.

Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:46
01:42
00:37

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min