Būsimieji studentai turi dar kiek daugiau nei savaitę, per kurią gali apsispręsti, ką nori studijuoti. Tačiau Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) jau skaičiuoja, kokius dalykus mieliausiai renkasi mokyklas šiemet ar prieš kelerius metus baigę abiturientai.
Liepos 10-osios duomenimis, pirmąjį registracijos žingsnį sistemoje žengė – pateikė savo vardą, pavardę ir el.pašto adresą, 32 197 stojantieji. 25 582 būsimieji studentai užpildė savo pirmo etapo prašymo pageidavimus. Iš viso jie pareiškė 150 444 pageidavimus.
Dominuoja socialiniai ir biomedicinos mokslai
 |
| LAMA BPO prezidentas dr. Pranas Žiliukas |
Net 42,93 proc. stojančiųjų tiek universitetuose, tiek kolegijose kaip pirmąjį prioritetą rinkosi socialinius mokslus. Perpus mažiau – 21,42 proc., apsisprendė studijuoti biomedicinos mokslus, 17,23 proc. – technologijos mokslus. Tokia pačia tvarka rikiuosi ir pasirinkimai į universitetus. Tačiau ketinantys studijuoti kolegijose po socialinių mokslų labiau linkę rinktis technologijos mokslus, o tik tada – biomedicinos.
Nors socialiniai mokslai lyderiauja, LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas pastebi, kad vis dėlto jų populiarumas mažėja. Pernai tuo pačiu metu LAMA BPO sistemoje socialinius mokslus universitetuose pirmuoju prioritetu rinkosi 47,1 proc. stojančiųjų, šiemet – 42,6 proc., o kolegijose – 44,65 proc. (šiemet – 41,3 proc.).
„Šis, beveik 5 proc. skirtumas, yra labai reikšmingas, nes nuo 18 tūkst. sudaro beveik tūkstantį. Jei tokia tendencija laikysis visą pageidavimų teikimo sezoną, iki liepos 23 d., tai galima prognozuoti, kad beveik 2 tūkst. asmenų bandys studijuoti kitose, ne socialinių mokslų, kryptyse. Turint omenyje, kad valstybinių vietų universitetuose ir kolegijose kartu sudėjus yra truputį daugiau nei 15 tūkstančių, šis persiskirstymas tampa svarbus valstybės mastu“, – teigė P.Žiliukas.
Nuo 2015 metų keisis bendrojo priėmimo sąlygos, tad ši proporcija, anot P.Žiliuko, dar labiau keisis ir atsiras tolygesnė konkurencija visose studijų krypčių grupėse, o pakviesti studijuoti bus tik geriausieji kandidatai.
Be to, tikisi P.Žiliukas, per ateinančius metus ar dvejus Lietuvoje bus surinkti ir apibendrinti duomenys apie galimybes įsidarbinti baigus tam tikrą specialybę, šių specialistų atlyginimų kaitą. „Vakaruose laikomasi nusistovėjusių statistinių normų – fiksuojamas asmens įsidarbinimo faktas po 18 mėnesių, skaičiuojant nuo studijų baigimo, o po penkerių metų skaičiuojamas jo vidutinis atlyginimas. Tokia analizė daug objektyvesnė, nei šiandien mūsų turima Darbo biržos duomenų bazė, kiek kokių specialistų reikia“, – teigia P. Žiliukas.
Populiariausias – Vilniaus universitetas
Beveik 5 proc. skirtumas yra labai reikšmingas, nes nuo 18 tūkst. sudaro beveik tūkstantį. Jei tokia tendencija laikysis, galima prognozuoti, kad beveik 2 tūkst. asmenų bandys studijuoti ne socialinių mokslų kryptyse, – teigė P.Žiliukas.
Iš universitetų populiariausias išlieka Vilniaus universitetas (VU) – pirmuoju prioritetu studijas šioje aukštojoje mokyklose rinkosi beveik 4 tūkst. būsimųjų studentų. Populiariausia čia – medicina (894), toliau rikiuojasi politikos mokslai (609), teisė (573), ekonomika (558).
Antrasis populiariausiųjų sąraše – Mykolo Romerio universitetas (MRU), kurį pirmuoju prioritetu nurodė 1620 norinčiųjų studijuoti, čia populiariausia teisės ir muitinės veiklos studijų programa.
Toliau rikiuojasi Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), kuriame studijas pirmuoju prioritetu įrašė 1610 kandidatų, didžioji jų dauguma nori studijuoti mediciną; Kauno technologijos universitetas (KTU), kurio studijų programas pirmuoju prioritetu įrašė 1586 norinčiųjų studijuoti. Populiariausi šiame universitete – finansai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų programas pirmuoju prioritetu rinkosi 1582 kandidatai, populiariausia yra kūrybinių industrijų studijų programa.
Vilniaus kolegijoje labiausiai studijuoti norėtų 1913 būsimų studentų, Kauno – 1792. Vilniuje labiausiai norima studijuoti turizmo vadybą, Kaune – kineziterapiją.
Bando pritraukti ir įdomiais pavadinimais
Aukštosios mokyklos, kaip ir kiekvienais metais, pristato ir naujų studijų programų. Kai kurios iš jų patraukia įdomiais pavadinimais, kitos atspindi šių dienų aktualijas, trečios siūlo gilintis į atskirą tam tikros krypties šaką. Tarp naujųjų programų neblogai sekasi MRU komunikacijų ir kūrybinių industrijų programai (valstybės finansuojamoms vietoms gauta 267 pageidavimai), VGTU ekonomikos inžinerijai (183 pageidavimai).
Naujų studijų programų siūlo ir kolegijos. Tarkim, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija stojantiesiems siūlo šiandien ypač aktualią atsinaujinančios energetikos programą (gauta 60 pageidavimų valstybės finansuojamoms vietoms).
„Kai kurios aukštosios mokyklos, besistengdamos užimti kuo didesnę nišą rinkoje, studijų programų pavadinimais vilioja kaip burtažodžiais, – pripažino LAMA BPO prezidentas. – Kai kada po pavadinimu slepiasi klasikinis turinys, pasitaiko atvejų, kai programoje teikiamos gana eklektiškos žinios. Stojant reikia savęs paklausti, ar tikrai pasirinkta studijų programa suteiks gebėjimų, įgūdžių ir kompetencijų komplektą, reikalingą tam tikrai profesijai.“
