Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Studentai: finansavimą reikia didinti, o ne perskirstyti

Paulius Baltokas
Lietuvos studentų sąjungos archyvo nuotr. / Paulius Baltokas
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kartu su Vilniaus universiteto Studentų atstovybe (VU SA), atkreipdamos dėmesį į trečiadienį spaudoje pasirodžius Švietimo ir mokslo viceministro Rimanto Vaitkaus pasisakymus, primena, kad studentams reikia ne „kosmetinio“ aukštojo mokslo sistemos pagražinimo, bet realių sprendimų, užtikrinančių studijų kokybės gerinimą. Studentų nuomone, finansavimo perskirstymas nieko nepakeis, norint inicijuoti tikrus pokyčius, būtina skirti didesnį finansavimą.

„Šiuo metu valstybės finansuojamose vietose studijuoja apie 55 proc. studentų. Manome, kad šis skaičius neturėtų mažėti, esamas visiškai finansuojamų studentų vietų skaičius turi išlikti stabilus ir netgi didėti, ne tik procentine išraiška (atsižvelgiant į priimamų studentų skaičių), tačiau išlaikant esamą pilnai finansuojamų studentų skaičių. Manome, kad vien finansavimo sistemos pakeitimas, biudžeto skyles „lopant“ nieko už studijas nemokančių studentų sąskaita, realiai situacijos pakeisti negali. Tad norisi pabrėžti, jog mokančių už studijas studentų finansinę naštą derėtų mažinti, tačiau tai turėtų būti daroma ne gerai besimokančių studentų sąskaita“, – sakė LSS prezidentas Paulius Baltokas.

Mokančių už studijas studentų finansinę naštą derėtų mažinti, tačiau tai turėtų būti daroma ne gerai besimokančių studentų sąskaita. Sakė LSS prezidentas P.Baltokas.

Studentai nėra patenkinti, jog švietimas, nors ir įvardijamas kaip valstybės prioritetas, kasmet yra pamirštamas, kai ateina biudžeto skirstymo laikas. Jau eilę metų iš valstybės biudžeto aukštajam mokslui skiriamos lėšos mažėja. LSS ir VU SA atstovai yra įsitikinę, kad nepakeitus šios ydingos praktikos negalėsime kalbėti nei apie kokybiškas studijas, nei apie mažėjančią emigraciją ar kitų problemų sprendimus.

„Mokslo ir studijų įstatymo darbo grupės posėdžio metu, ministerijos atstovai pristatydami finansavimo modelius pateikė aiškius skaičius. Norint įvesti visuotinę studijų įmoka ir užtikrinti konstitucinę nuostatą, jog „gerai besimokantys“ studentai neturi mokėti, valstybei reikėtų skirti papildomus 40 milijonų litų. Tiek pat reikia norint aukštąjį mokslą Lietuvoje padaryti nemokamu. Atrodo, pasirinkimas yra paprastas ir darbo grupėje buvome priartėję prie sutarimo, jog bus siūlomas finansavimo modelis, kuriame studentai neturės mokėti, bet dabar atrodo, kad viskas prasideda nuo pradžių“ , – pažymėjo VU SA prezidentė Inga Kalpakovaitė.

Studentų atstovai mano, jog XVI Vyriausybės programoje numatytos nuostatos dėl aukštojo mokslo prieinamumo didinimo įgyvendinimas negali būti daromas valstybės finansuojamų studentų sąskaita, jų skaičius turi maksimaliai augti. Studentų sąjunga ir VU SA primena, kad Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktoje apklausoje viena iš pagrindinių priežasčių likti studijuoti Lietuvoje jauni žmonės įvardijo galimybę studijuoti nemokamai. Šie rezultatai įrodo nuogąstavimų, jog visuotinės studijų įmokos įvedimas gali padidinti emigracijos ir protų nutekėjimo problemą, pagrįstumą.

Lietuvos studentų sąjunga ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybė aktyviai dalyvaudamos Lietuvos aukštojo mokslo politikos formavime ragina visus aukštojo mokslo dalininkus priimti ir palaikyti atsakingus bei strategiškai orientuotus sprendimus, siekiant ne trumpalaikio „skylių užkamšymo“, bet ilgalaikės ir subalansuotos aukštojo mokslo politikos plėtros.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min