Iš tiesų, apie studentus kaip ir apie blondines yra sukurta net atskira skiltis anekdotų ar juokelių. Vienas iš geriausių, kurį išgirdau vos įstojusi – „Nėra to blogo, ko nesuvalgytų studentas“. Ironiška, tačiau labai artima tiesai. Pati šįryt radusi savo duoną, mažumėlę pelėsiu vietomis nubalusią, tvarkingai išpjausčiau tas negražias dalis ir pašoviau į skrudintuvą. Duona vėl kaip ką tik nupirkta!
Iš tiesų, barakas išmoko įvairiausių būdų kaip tapti savarankišku, kaip išgyventi ir išlikti, kai šaldytuve tesimato bekraščiai ledynai. Juk visuomet yra kaimynų šaldytuvai!
Studentai ėjo ir eis protestuoti. Ir ne vien dėl duonos kriaukšlės ar ryšio su pasauliniu tinklu. Kovos ir eis mitinguoti už nemokamą mokslą bei tobulesnę švietimo sistemą.
Be maisto, studentai yra pasiryžę nueiti kryžiaus kelius dėl interneto. Pamenu ilgą eilę kelis vakarus iš eilės prie barako administratoriaus kabineto ir sušalusius, bet ryžtingai nusiteikusius studentus, tarp kurių nemažai fuksų. Vis tas jaunatviškas maksimalizmas!
Maksimaliai nusiteikę studentai ėjo ir eis protestuoti. Ir ne vien dėl duonos kriaukšlės ar ryšio su pasauliniu tinklu. Kovos ir eis mitinguoti už nemokamą mokslą bei tobulesnę švietimo sistemą.
Palaikau šį ryžtą ir tikiu, kad pavyzdžiai pasaulio istorijoje įkvepia pačius tai atkartoti, tačiau istorija juk nepakartojama. Kalbu apie įvairius protesto būdus – piketus, mitingus, barikadas. Pasinaudokime istoriniais pavyzdžiais kaip būdu patiems sugalvoti ką nors originalaus.
Tie patys „flashmob'ai“ man atrodo kaip ne iki galo išnaudota priemonė atkreipti visuomenės dėmesį. Be to, nežinia, ar menamas, tačiau kunkuliuoja ir slaptasis pogrindis, kurią dieną išsiveršiantis visomis spalvomis ir bus suduotas Kirtis!
Dar šis bei tas. Taip, mes esame studentai ir mūsų atmintis išvystyta iki maksimumo, tačiau ką daryti, kai visame fakultete tėra viena vienintelė knyga, iš kurios daugiau nei 40 studentų privalo atsišviesti vieną ypač svarbų straipsnį? Arba jei visoje katedroje tėra viena vienintelė straipsnio kopija, kuri dingsta tą pačią dieną dėstytojai paminėjus apie šio dalyko egzistenciją?
Be švietimo problemų, su vadovėliais, internetinio ryšio ar duonos nebuvimu susijusių negandų kai kurie studentai susiduria ir su kita bėda. Ne visų specialybių studentai gali sau leisti prabangą eiti dirbti. Kodėl? Dėl tvarkaraščių su langais bei palangėmis. Tiesa, smagu, kai iš pat ryto į paskaitas tereikia kartą per dvi savaites, tačiau juk norisi kartais sau ir kokį pinigėlį užsidirbti. Ir ne vien tam, kad išlėktum šėlti į klubus ar pirktum kalnus šokolado per sesiją, bet kad dar geriau pajustum, koks tapai savarankiškas žmogus.
Norite tapti studentų blogo nariu? Siųskite savo tekstus bei nuotraukas adresu studentai@15min.lt.
