Dabar populiaru
Publikuota: 2012 rugpjūčio 24d. 09:48

Studentų akistatoje su politikais – 8 iššūkių programa aukštajam mokslui

Diplomai
Diplomai

Penktadienį, rugpjūčio 24 dieną, vyksta Studentų sąjungos konferencija, kurios tikslas – pristatyti Sąjungos aukštojo mokslo viziją politinių partijų atstovams, akademikams ir visuomenės nuomonės lyderiams, o kartu – aptarti partijų programų dalis, skirtas aukštojo mokslo sistemai tobulinti.

Sąjunga atliko politinių partijų programų analizę, kurios rezultatai sukėlė abejonių dėl planų, susijusių su aukštuoju mokslu. Dalis jų atrodo neįgyvendinami, o kiti neatitinka esminių studentų poreikių. Šios programos buvo rengiamos nesitariant nei su studentais, nei su jų atstovais. Dėl to, anot Studentų sąjungos prezidento Dainiaus Dikšaičio, yra ypač svarbu jas išsamiai aptarti.

Studentų atstovai siūlo konkrečius sprendimus, kaip paversti aukštąjį mokslą patrauklesniu ir labiau atitinkančiu studentų poreikius. Trijose konferencijos sesijose kalbama apie studijų finansavimą, studentų socialinę gerovę ir studijų kokybę.

Vienas esminių siūlymų – individualizuoti studijas. Priėmimas į aukštąsias mokyklas, anot studentų atstovų, turi būti grindžiamas ne tik brandos egzaminų rezultatais, bet ir asmens gebėjimais, neformalaus ugdymo keliu įgytais įgūdžiais. Studijų procesas turėtų būti lankstesnis, kad studentas galėtų pasirinkti jam tinkamiausią formą mokytis. Pritaikius studijų procesą konkretaus asmens poreikiams, būtų pasiekta ir didesnės studentų motyvacijos, ir studijų kokybės.

Taip pat Sąjungos siūlymuose akcentuojama: kad studentai galėtų kokybiškai studijuoti, pirmiausiai jiems turi būti užtikrintos reikiamos materialinės sąlygos. Pavyzdžiui, jeigu bendrabučių visiems norintiems neužtenka, valstybė turėtų pasirūpinti finansine parama apsigyvenantiems nuomojamuose būstuose. Kad padaugėtų galimybių įsidarbinti, studentus samdantiems darbdaviams turėtų būti teikiamos mokestinės lengvatos.

8-ių iššūkių PROGRAMA LR Seimo rinkimams

I. Realios paskatos studentams (absolventams) į(si)darbinti

Subalansuota valstybės raida neįmanoma be efektyvios sąsajos tarp studijų bei veiklos (darbo) pasaulio. Jei aukštasis mokslas Lietuvoje stokos ryšio su darbo rinka, verslu, jaunimo nedarbas, išsilavinusio jaunimo emigracija sukels didelių socio-ekonominių problemų. Pastarųjų užuomazgos pastebimos jau dabar. Dėl šių priežasčių būtina stiprinti realias paskatas jaunimui dar studijų metu ieškoti ir rasti savo vietą veiklos (darbo) pasaulyje. Verta diegti finansinės paramos mechanizmus, skatinančius glaudesnį studijų ir darbinės veiklos ryšį, t.y. darbdaviams, įdarbinusiems studijuojantįjį arba neseniai studijas sėkmingai baigusį absolventą, turėtų būti leista valstybei mokėti mažesnius mokesčius (pvz.: atskaitymai į SODRĄ nuo 30,98% galėtų būti mažinami iki 15% įdarbinant studentus 0,5 etato). Studento ar absolvento (iki dviejų metų po studijų baigimo), dirbančio pagal išsilavinimą (studijuojamą kryptį), privalomojo sveikatos draudimo (PSD) išlaidos turėtų būti dengiamos valstybės. Tokios paskatos tikslingos taikyti terminuotai – tol, kol dirbantis studentas (absolventas) taps visaverčiu darbo rinkos dalyviu, gebančiu be valstybės įsikišimo kurti pridėtinę vertę sau ir aplinkiniams.

II. Finansinio studijų prieinamumo užtikrinimas kiekvienam pagal gebėjimus

Valstybėje, kurioje didžiausią vertę kuria ne naudingosios iškasenos, bet žmonių sumanumas, privalu užtikrinti finansinį aukštojo mokslo prieinamumą kiekvienam pagal gebėjimus. Žinia, Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas rotacijos mechanizmas neužtikrina, jog priėmimo į aukštąją mokyklą metu valstybės finansavimo negavusiam, tačiau studijų eigoje geriausius rezultatus demonstravusiam studentui atiteks valstybės finansavimas. Rotacijos sėkmė tokiam studentui pagal esamą modelį nulemta ne jo paties pastangų ir studijų rezultatų, bet priėmimo metu finansavimą gavusiojo sugebėjimu „nenusimokyti per daug“.  Įstatyme minėtiems rotacijos nesėkmės atvejams sušvelninti numatyta priemonė – iki 10 proc. studentų patirtų studijų kaštų kompensavimas. Pažymėtina, kad tokia priemonė neatitinka aukštojo mokslo atvirumo kiekvienam pagal gebėjimus principo, nes numato ne taip vadinamas „grindis“, bet „lubas“, kartu yra nepalanki teisėtų lūkesčių formavimo, studentų finansų planavimo, pasitikėjimo aukštojo mokslo sistema, jos finansavimo stabilumu požiūriais. Dėl šių priežasčių kompensavimas turėtų būti apribotas ne viršutine riba kaip yra dabar, tačiau numatant žemiausią galimą apatinę procentinę ribą „ne mažiau nei 10 proc.“.

III. Finansavimo logikos kaita: nuo kiekybės – prie kokybės

Per daugiau nei dvidešimt atkurtos nepriklausomos Lietuvos metų tapo akivaizdu – valstybės finansinės galimybės nėra beribės. Tapo sudėtinga išspręsti dilemą tarp siekio turėti kuo daugiau išsilavinusių žmonių bei uždavinio - užtikrinti visų jų kaip savo srities specialistų parengimo kokybę. Vis dėlto, pastarojo meto finansavimo logika labiau priminė bandymą didelio būrio studijuojančiųjų intelektinę gyvybę palaikyti minimaliomis injekcijomis, nei apsisprendimą subalansuoti lūkesčius, studentų skaičių ir finansavimą. Demografinės duobės visuomenėje belaukiant randasi džiūgaujančių, jog finansavimą siejant su studentų skaičiumi (kaip yra dabar) pagaliau bus galima pradėti taupyti – aukštojo mokslo sistemai nebereiks tokio finansavimo, koks buvo skiriamas ligi šiol. Verta mąstyti priešingai: demografinė kaita turėtų būti išnaudota kaip proga rasti „aukso viduriuką“ tarp aukštojo mokslo finansavimo, sistemos rezultatyvumo bei studentų skaičiaus. Stabilizavus švietimo finansavimą ties ne mažiau nei 6% Bendrojo vidaus produkto (BVP) ir iš jų trečdalį skyrus aukštajam mokslui, galėtų būti pereita nuo ydingo kiekybę, bet ne kokybę galios centru paverčiančio finansavimo modelio. Sistemoje mažėjant studentų skaičiui, finansavimas vienam studentui turėtų būti didinamas, bendrą finansavimo apimtį studijų vietoms paliekant ne mažesnę nei buvo iki šiol.

IV. Studijų individualizavimas

Siekdama kurti žmogaus intelektu pagrįstas technologijas, valstybė privalės atsigręžti į kūrybiškumą, žmogaus unikalumą. Masiniu tapęs dabarties aukštasis mokslas dažnai neatlaiko asmenybės testo, t.y. standartizuojantis individualumą jis užgniaužia kartais taip stokojamus individo intelektinio proveržio, išsilaisvinimo impulsus. Kad studijos nebūtų vadinamosios „pilkosios masės“ etiketizavimo įrankiu, būtina labiau individualizuoti aukštąjį mokslą nuo pat pirmųjų sistemos elementų. Dėl to priėmimas į aukštąsias mokyklas turėtų būti grindžiamas didžiąja dalimi ne bendrojo lavinimo mokyklos baigimo rezultatais ir tam tikru matematiniu skaičiavimu, bet labiau stojančiojo pažinimu, jo pasirengimo studijuoti, motyvacijos, poreikių ir lūkesčių įvertinimu. Asociacija bendrajam priėmimui organizuoti tokiu atveju verčiau atliktų ne skaičiuoklės vaidmenį, bet labiau ekspertinio konsultanto, padedančio atrinkti tinkamai pasirengusius studijuoti kandidatus. Kartu ir studijų procesas turėtų būti labiau individualizuotas: verta visa apimtimi įgyvendinti į studentus orientuotų studijų Europinę koncepciją.

V. Lygios galimybės visų formų studentams

Nediskriminavimas – vienas esminių šiuolaikinio aukštojo mokslo principų. Lygios galimybės – vertybė. Deja, net ir įdiegus Lietuvoje ištęstinių studijų modelį, šios studijų formos studentai, nuolatine forma studijuojančiųjų atžvilgiu vis dar turi mažiau teisių, pvz.: ištęstiniokams netaikomos transporto lengvatos, jiems negalioja ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) lengvata bei kt. Toks studentų priešinimas turėtų būti panaikintas.

VI. Pasitikėjimo kultūros įtvirtinimas - aukštųjų mokyklų vidinis kokybės užtikrinimas

Kuo brandesnė valstybė – tuo joje daugiau pasitikėjimo vieni kitais. Lietuvos aukštojo mokslo sistema Europos kontekstu dar pakankamai jauna, todėl būtina skatinti jos brandą didinant pasitikėjimą ne tik studentais, bet ir aukštosiomis mokyklomis. Šių vidaus kokybės (tiek studijų, tiek valdymo ar kitų administracinių procesų) užtikrinimo sistemos šiuo metu formuojasi. Viena jau aišku, naujovėms būtini pagalbos, pastiprinimo ir palaikymo mechanizmai iš valstybės pusės. Tai neįmanoma be vidinių kokybės sistemų raidos stebėsenos ir vertinimo, aukštųjų mokyklų pasiryžimo apie kokybinius pokyčius jų viduje skelbti viešai ir atsivėrimo išorei siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį kokybės procesų valdymą. Tarptautinių ekspertų palankiai įvertintas šalyje veikiantis Studijų kokybės vertinimo centras turėtų būti pagrindiniu ramsčiu įtvirtinant ir sėkmingai realizuojant abipusiu pasitikėjimu grįstą aukštųjų mokyklų vidinių kokybės sistemų evoliuciją.

VII. Fizinis studijų prieinamumas: pagalba apsigyventi

Šiuo metu Lietuvoje aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių tinklas nėra efektyviai išnaudojamas – vienų aukštųjų mokyklų studentai vos išsitenka juose, o kitų užpildo vos dalį laisvų vietų bendrabučiuose. Dažnai atsitinka taip, jog aukštosios mokyklos studentas, negavęs vietos savo aukštosios mokyklos bendrabutyje, jos ieško kitos aukštosios mokyklos bendrabučiuose ar naudojasi būtų nuoma, kur kainos dažniausiai būna aukštesnės. Būsto arba apsigyvenimo studijoms klausimas – vienas esminių aukštojo mokslo fizinio prieinamumo aspektų. Dėl to studentams Lietuvoje, kurie negavo gyvenamosios vietos savo aukštosios mokyklos bendrabutyje, turėtų būtų teikiama subsidija apgyvendinimui, kuri kompensuotų atsiradusį kainų skirtumą.

VIII. Studentų dalyvavimas ir jo nepriklausomumas

Nei vieno sprendimo apie studentus – be pačių studentų. Toks šiuolaikinių aukštųjų mokyklų, studentus pripažįstančių lygiaverčiais partneriais, požiūris. Tai nebe naujiena Europos sąjungos narių ar besiplečiančios Europos aukštojo mokslo erdvės (kitaip – Bolonijos šalių) valstybių aukštojo mokslo sistemoms. Lietuva neturėtų būti išimtimi. Dėl to derėtų įstatymu įtvirtinti, jog kiekvienas nacionalinio (lokalaus) lygmens sprendimas dėl aukštojo mokslo ir studentų gerovės privalomas tik esant Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) arba atitinkamai konkrečios aukštosios mokyklos Studentų atstovybės išreikštai valiai. Įtraukiant studentus ne tik įgyvendinami pamatiniai demokratinio valdymo principai, bet ir ugdoma atsakomybė už priimtus sprendimus, mažinama sprendimų piktybinio atmetimo rizika.

Tam, kad studentų dalyvavimas būtų laisvas ir nepriklausomas nuo bet kokių galios struktūrų (valstybinės valdžios institucijų, pvz.: Švietimo ir mokslo ministerijos, aukštųjų mokyklų administracijų), būtina įstatymu užtikrinti būtinuosius asocijuotų studentams atstovaujančių struktūrų – nacionalinių studentų atstovybių sąjungos/gų bei lokalių Studentų atstovybių – finansinius veiklos išteklius, t.y. planuojant valstybės biudžeto išlaidas aukštajam mokslui turi būti nustatytas būtinasis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) bei atskirų aukštųjų mokyklų Studentų savivaldų finansavimas.

Temos: 1 Politika

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Popiežiaus Pranciškaus vizito pabaiga Vilniuje: „Te Lietuva būna vilties švyturiu“

Gyvenimas

Košmariškas lietuvės gimdymas Jungtinėje Karalystėje: dėl dukters suluošinimo bylinėjasi su ligonine

Popiežiaus vizitas Aktualu

Antroji popiežiaus diena: penkios įsimintiniausios citatos

Verslas

Ekologinio ūkio savininkas: man gaila, bet turiu absoliučiai viską eksportuoti

Kultūra

15min rekomenduoja: kokių renginių nepraleisti kitą savaitę?

Aktualu

Tragedija pasibaigusios regatos dalyviai: sąlygos buvo nelengvos, bet niekas varu nevarė

Aktualu

Dviaukštį autobusą Anglijoje vairuojanti emigrantė: vyrai ir moterys čia lygūs

24sek

Solidi pradžia: LKL pirmenybes „Rytas“ pradėjo pervažiuodamas „Juventus“

Maistas

Užkandžiai vaikams iš rudens gėrybių: nuo morkų keksiukų iki moliūgų humuso

Vardai

Tarp LKL aistruolių – ir brolius Lavrinovičius palaikiusios žmonos su vaikais

Aktualu

Popiežius Kaune kvietė kunigus būti arčiau žmonių: „Sako: žmonės neateina. Eik juos atrasti“

Pasaulio savaitės įvykiai – įspūdingiausiuose kadruose (2018 rugsėjo 16 – 22 d.)

24sek

LKL: iki pertraukos vargęs „Neptūnas“ pirmenybes pradėjo pergale

Vardai

Eurika Masytė sukėlė audrą feisbuke: kodėl popiežių oro uoste pasitiko būtent ši mergaitė?

Vardai

Michaelas Jacksonas po mirties uždirba daugiau nei būdamas gyvas: jo giminaičiai maudosi prabangoje

Popiežiaus vizitas Aktualu

Popiežius po „Viešpaties angelo“ maldos prakalbo lietuviškai: „Gražaus sekmadienio! Skanių pietų!“

Vardai

Liucinos Rimgailės atostogos Balyje: be vyro, švenčiant pasakiškas draugės vestuves

Aktualu

Kaune į parduotuvę įėjo ir susmuko nudurtas vyras, suimti įtariamieji

Gyvenimas

Kokios kaktos raukšlės rodo tikimybę susirgti širdies ligomis?

Verslas

Pabėgėliai iš Sirijos Lietuvoje gyvena laukimu ir mokosi lietuvių kalbos

Naujienos

Aktualu

Popiežiaus Pranciškaus vizito pabaiga Vilniuje: „Te Lietuva būna vilties švyturiu“

Gyvenimas

Košmariškas lietuvės gimdymas Jungtinėje Karalystėje: dėl dukters suluošinimo bylinėjasi su ligonine

Popiežiaus vizitas Aktualu

Antroji popiežiaus diena: penkios įsimintiniausios citatos

Verslas

Ekologinio ūkio savininkas: man gaila, bet turiu absoliučiai viską eksportuoti

Popiežiaus vizitas Aktualu

Vytautas Landsbergis: per popiežiaus vizitą Lietuva įgijo draugą

Kultūra

15min rekomenduoja: kokių renginių nepraleisti kitą savaitę?

Gazas

Atlikti „Tesla Model 3“ saugumo bandymai: ar elektromobiliai yra saugesni už automobilius su vidaus degimo varikliais?

Aktualu

Tragedija pasibaigusios regatos dalyviai: sąlygos buvo nelengvos, bet niekas varu nevarė

Aktualu

Dviaukštį autobusą Anglijoje vairuojanti emigrantė: vyrai ir moterys čia lygūs

24sek

Solidi pradžia: LKL pirmenybes „Rytas“ pradėjo pervažiuodamas „Juventus“

Verslas

A.Lukašenka apkaltino Rusiją sužlugdžius Astravo AE įgyvendinimo terminus

Pasaulio savaitės įvykiai – įspūdingiausiuose kadruose (2018 rugsėjo 16 – 22 d.)

Vardai

Tarp LKL aistruolių – ir brolius Lavrinovičius palaikiusios žmonos su vaikais

Aktualu

Popiežius Kaune kvietė kunigus būti arčiau žmonių: „Sako: žmonės neateina. Eik juos atrasti“

Vardai

Eurika Masytė sukėlė audrą feisbuke: kodėl popiežių oro uoste pasitiko būtent ši mergaitė?

Vardai

Michaelas Jacksonas po mirties uždirba daugiau nei būdamas gyvas: jo giminaičiai maudosi prabangoje

Vardai

Liucinos Rimgailės atostogos Balyje: be vyro, švenčiant pasakiškas draugės vestuves

Maistas

Užkandžiai vaikams iš rudens gėrybių: nuo morkų keksiukų iki moliūgų humuso

Popiežiaus vizitas Aktualu

Popiežius po „Viešpaties angelo“ maldos prakalbo lietuviškai: „Gražaus sekmadienio! Skanių pietų!“

24sek

LKL: iki pertraukos vargęs „Neptūnas“ pirmenybes pradėjo pergale

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie 15min