Atsakykite man, ar norėtumėte gyvi užstrigti ten kur daugiau nieko nėra ir pasilikti ten mirę? Ar pajėgtumėte gyvi pasilikti tarp mirusiųjų, arba mirę tarp gyvųjų..?
Gyvenimas sudėtingas ir dažniausiai neteisingas. Gyvenimas – tai toks žaidimas, kurį tenka žaisti visiems. Žaidimas, kuriame negalime pasirinkti nei savo figūrėlės nei iškrintančių akučių.
Galime tik silpniau arba smarkiau pakratyti kauliukus prieš išmesdami ir pasyviai stebėti likimo malonę arba žiaurius pokštus. Bet kartais nutinka taip, kad likimas atima iš mūsų žaidimo kauliukus ir atiduoda juos ne Dievui, ne mirčiai, bet žmonėms.
Tie žmonės nėra mūsų artimieji, tai visiškai nepažįstami žmonės, kurie mielai pradeda kaitalioti iškrintančias akutes, aiškindami tai moralės ir humaniškumo normomis, keisdami ne tik žmogaus likimą bet ir gamtos įstatymus, kurie gyvuoja kur kas seniau už žmogiškumą. Kas mums, paprastiems žmogeliams, suteikė teisę gyvybes gelbstinčius aparatus naudoti įkalinant žmones kalėjimuose iš jų pačių kūnų?
Nuo kada 17 metų aparatais palaikomų vidinių cheminių reakcijų vyksmas yra vadinamas gyvybe? Nesvarbu, ar siela egzistuoja ar ne, toks žmogus seniai yra virtęs maža „biologine laboratorija“.
Taip, tai yra labai skaudu ir bažnyčia, kaip stabilumo gyvėja ir garantas, neturi kitos išeities kaip pasisakyti prieš žmogaus gyvybės neišsaugojimą. Taip, daktarai negali atimti gyvybės. Bet atsakykite man, nuo kada 17 metų aparatais palaikomų vidinių cheminių reakcijų vyksmas yra vadinamas gyvybe? Nesvarbu, ar siela egzistuoja ar ne, toks žmogus seniai yra virtęs maža „biologine laboratorija“, kurią su pasauliu jungia tik kateteriai ir žarnelės.
Užteks tyčiotis iš kadaise buvusio žmogaus ir nustoti vaidinti Dievus, manant, jog įkišus žarną mirtis nebeateis.
Kad ir kaip būtų skaudu netekti kadaise buvusio linksmo, šilto, mylinčio ir svarbiausia – gyvo žmogaus, draudimas jam išeiti yra jo paties negerbimas pasitinkant tai, ką mes visi anksčiau ar vėliau išgyvensim. Mirties valanda aš nenoriu būti kankinamas ligos ar žaizdų konvulsijų, bet dar labiau nenoriu būti prikimštas žarnų ir pripumpuotas skysčių mano kančios valandą paverčiančių į dešimtmečius merdėjimo.
Keista, kad lėlių teatre už virvučių tampomų marionečių mes dar nepradedame vadinti gyvomis...
Studentų BLOG`as neriboja tavo laisvės. Jei tu aktyvus studentas, tau rūpi studentiškos aktualijos bei problemos, jei tu fotografuoji, rašai, filmuoji – prisijunk prie mūsų ir aktyviai reikšk savo nuomonę, pasakok apie savo nuotykius, dalinkis patirtimi su kitais studentais.
Studentų BLOG`o narių rašinius galite skaityti čia.
