Esu nusivylęs Lietuva. Padėkite man išsiaiškinti, kas jai iš tikrųjų yra nutikę. Iš šalies pažiūrėjus – vienos beprasmybės: VEKS prie bankroto ribos, Kaune žudosi „emo“, vyrauja elektros monopolis, „Žalgiris“ ruošiasi boikotui.
Kita vertus, turim nemažai teigiamų pavyzdžių: po truputį iširo TEO monopolis, valstybėje prasidėjo ilgai lauktos reformos ir/ar pasikeitimai (taip taip, žinau, dvilypiškos Jūsų mintys šiuo klausimu): tiek bendros valstybinės, tiek švietimo, tiek sniego valymo nuo kelių. Gal pastaroji sekėsi prasčiausiai, bet vis tiek turėjom ne tiek jau daug nelaimių kelyje.
Vis dėlto grįžkime prie Lietuvos. Kaip valstybės. Suverenios šalies. Ko Lietuvai trūksta ir ko – per daug? Apstu vagysčių, užpuolimų, neteisybės. Galybė mokesčių mokėtojų pinigų yra išleidžiama gausioms valstybės funkcijoms, kad ir nelabai kokybiškoms šiuo metu, tačiau skaičiumi neatsiliekančiomis nuo kitų Europos šalių. Esame kontroliuojami visur. Dažnai to nepakeliame ir ieškome būdų valstybę apgauti. Lietuvoje paprastų žmonių stoka! Ir ne tik mokesčių mokėtojų, o tiesiog tų, kurie pragyvenimui dirbtų, pirktų maistą, mokėtų už šildymą ir norėtų įsigyti naują plazminį televizorių. Na, atsiprašau, skystųjų kristalų, nes berods Europos Komisija žada plazminius TV uždrausti kaip ir kaitrines lemputes. Nesijaudinkite, jų nepritekliaus nepajausime. Galbūt kada nors uždirbsime tiek, kad galėsime nusipirkti jų ne vieną ir didelį kaip pusė ankštos miegamojo sienos. Bet pajusime mažėjantį lietuvių skaičių, kurio augimą valstybė skatina itin menkai.
Bet ar žmonių skaičius formuoja Lietuvos įvaizdį? Manau, kad patys žmonės: riaušės kriaušės, vagystės, apgavystės, žmogžudystės, savižudybės, kupranugariai atvėpalūpiai, storžieviai bananai nepraustaburniai, kaimo runkeliai ir atominė elektros mįslė. Ačiū Dievui Lietuvos žemė, kurią mes kasdien iš pagarbos mindžiojame, mums atsidėkoja Baltijos jūros skenduoliais, žalaisiais kontrabandiniais miškais, baltarusiškomis cigaretėmis, džiūstančiomis nuo šiukšlių upėmis ir.. Na atsiprašau. Tai ko Jūs juokiatės? Šie dalykai yra labai pozityvūs: už tas cigaretes akcizų mokėti nereikia, seklesnėse upėse mažiau skenduolių, prie jūros norisi atvažiuoti užsieniečiams, kaimo sodyboje pailsėti atskridusiems norvegams ar vokiečiams. Ai, tiesa, kartu su AirBaltic ir FlyLAL nuplasnojo jų skrydžiai. Gal ir gerai, mažiau nuskendusių užsieniečių pajūry – mažiau korupcijos Klaipėdos morguose.
Žmonės pikti. Nežinau, jie nemiega ar nevalgo, tačiau viena aišku: piliečiams nebuvo suteikta visuotinė psichologinė pagalba, o gausiai išsišakojęs psichologų tinklas Lietuvoje nespėja patenkinti visų užsakymų. Po tiek daug Seimo reformų žmonės nesugebėjo greitai prisitaikyti, bent jau ne visi. Jungtinėse Amerikos Valstijose tikrai ne ką geresnė padėtis, tačiau išrinktasis prezidentas Obama yra puikus oratorius ir kaskart bekalbėdamas sugeba žmones paruošti sunkmečiui, nuteikti teigiamai. Ji yra idėjinis lyderis: ir Heraklis, ir Čerčilis, ir visų JAV prezidentų patirtis vienoje galvoje. Obama nevengia pastarųjų cituoti, kaip nevengia ir paduoti gatvėje sutiktam vaikui ranką. Nesakau, kad mūsų prezidentas, Seimo pirmininkas, Vyriausybės vadovas elgiasi neteisingai, tačiau jie yra kitokie. Menkiau charizmatiški nei lenktynininkas Hamiltonas, mažesni nugalėtojai nei dainininkas Radži ir tikrai smulkesni dvasiniai lyderiai pasauliniame kontekste nei Dalai Lama.
Seimas prieš Obamą stovi kaip Lietuva prieš didžiąsias valstybes. Lietuvos žmonės prieš valdžią stovi lygiai taip pat. Siūlau atsigręžti į save, surasti pozityvo, kurio kiekvienam iš mūsų trūksta ir užkrėsti tuo aplinkinius. Juk viskas priklauso ne nuo valdžios, o nuo mūsų gerų darbų.
Studentų BLOG`as neriboja tavo laisvės. Jei tu aktyvus studentas, tau rūpi studentiškos aktualijos bei problemos, jei tu fotografuoji, rašai, filmuoji – prisijunk prie mūsų ir aktyviai reikšk savo nuomonę, pasakok apie savo nuotykius, dalinkis patirtimi su kitais studentais.
