DNS – Det Nodvendige Seminarium, išvertus iš danų kalbos reiškia būtinųjų mokytojų ruošimo koledžas.
Jis buvo įkurtas 1972 metais ir nuo to laiko daugiau nei 400 mokytojų jau baigė šią mokyklą. Daugelis šių žmonių dirba valstybinėse ar privačiose mokyklose Skandinavijoje. Kiti dirba mokytojais Europoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose, Angoloje ar Mozambike.
„Ar tikrai žinai, kur keli koją?“„Kodėl nori nutraukti savo universiteto studijas?“ „Ką veiksi paskui?“
„Kas tai per mokykla?“
Šiuos ir begalę kitų panašių klausimų girdėjau iš savo draugų, tėvų, mane supančių žmonių...
Dar besimokydama paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje nė nenutuokiau, ką norėčiau veiki gyvenime, kokią studijų kryptį ir profesiją pasirinkti. Žinojau tik tiek, kad būtinai turiu studijuoti. Kaip gi gali būti kitaip? Kartais atrodo, jog mano sprendimą iškart po vidurinės mokyklos pradėti studijas universitete labiausiai įtakojo visuomenės nuomonė. Ta, kuri turbūt dar nepasikeitusi nuo Sovietų Sąjungos laikų ir nuolat brukama: „Diplomas – tai ateities, socialinės gerovės garantas“. Netgi nesvarbu, kurios profesinės krypties išsilavinimą gausi, svarbu kažką baigti.
Deja, manau, šiomis dienomis diplomas jau nėra būtinybė. Sėkmę gyvenime gali nulemti ne tik tai, ką ir kiek baigei, o asmeniniai įgūdžiai, gabumai ir kuo įvairesnė gyvenimiška patirtis skirtingose sferose.
Studijų pradžioje buvo labai įdomu: naujas studento „statusas“, nauji bendrakursiai, dėstytojai ir gyvenimo periodas. Metai prabėgo labai greitai, o aš vis dažniau pradėjau galvoti, kad nesu patenkinta tuo, ka veikiu. Dažniausiai vien sausa teorija paskaitose, neypač motyvuoti grupiokai ir abejonės:„Ką aš čia veikiu?“, pradėjo slėgti. Galbūt tai – mano problema, juk sakoma:„Kiek žinių norėsi ir sugebėsi pasiimti, tiek ir išmoksi“. Vis dėlto manau, kad tiesiog buvau netinkamoj vietoje netinkamu laiku.
Kiek žinių norėsi ir sugebėsi pasiimti, tiek ir išmoksi?
Taip dvejojant dėl savo pasirinkimo, vieną įprastą rytą visai netikėtai į mano rankas pateko studentų laikraštis „SAVAS“. Čia radau aprašytą lietuvės, studijuojančios DNS Tvind mokykloje Danijoje, asmeninę studijų patirtį. Skaičiau apie galimybę įgyti alternatyvų išsilavinimą, mokytis bei gyventi po vienu stogu kartu su bendraklasiais. Atrasti ir suprasti pasaulį kartu su žmonėmis iš skirtingų Europos valstybių, su skirtingomis kultūrinėmis ir socialinėmis patirtimis, keliauti ir patiems atrasti savas tiesas. Taip pat mokyti Danijoje ir Afrikoje, įgyti ivairių praktinių patirčių, kurias vėliau galėsiu pritaikyti gyvenime. Skaitant šį straipsnį vis neapleido mintis, kad ši vieta ir yra ta, kurios ilgai ieškojau.
Po dviejų studijų metų nusprendžiau rimtai pagalvoti apie galimybę mokytis DNS mokykloje. Keliavau autostopu po Europą, sutikau daug įvairių žmonių, kelis mėnesius dirbau Švedijoje... Mėginau suprasti, ką norėčiau veikti vėliau. Jau artėjo ruduo, kai nusprendžiau daugiau nebešvaistyti laiko, darant tai, ko nemėgstu, ir nebegrįžti į universitetą.
Studijų nutraukimas po dviejų metų buvo gana svarbus sprendimas mano gyvenime. Nusiunčiau laišką į DNS ir buvau pakviesta atvykti į Daniją (atvirų durų savaitgalį) savo pačios akimis apžiūrėti mokyklą, gauti visą norimą informaciją. Nuvykau ir pajaučiau, kad tai – mano vieta, ir kad turiu čia studijuoti.
„Pasirink gyvenimą. Pasirink darbą. Pasirink karjerą. Pasirink savo šeimą“ – šiais žodžiais prasideda John Hodge filmas Traukinių žymėjimas...
Aš pasirinkau naują kryptį savo gyvenime – DNS. Ir esu laiminga, nebeplaukiu pasroviui vien todėl, kad taip daro visi, netgi nesuvokdami kur, kam ir kodėl.
Studentų BLOG`as neriboja tavo laisvės. Jei tu aktyvus studentas, tau rūpi studentiškos aktualijos bei problemos, jei tu fotografuoji, rašai, filmuoji – prisijunk prie mūsų ir aktyviai reikšk savo nuomonę, pasakok apie savo nuotykius, dalinkis patirtimi su kitais studentais.
Studentų BLOG`o narių rašinius galite skaityti čia.
