„Naujasis Mokslo ir studijų įstatymas galioja jau beveik metus, tačiau artėjant naujam stojimo į aukštąsias mokyklas etapui pasigendame nuoseklaus įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Stojantiesiems kol kas pasiekiama tik reklaminio pobūdžio informacija, jos tikrai nepakanka priimti atsakingus sprendimus už poros mėnesių prasidėsiančiame priėmime į aukštąsias mokyklas. Raginame Švietimo ir mokslo ministeriją imtis iniciatyvos ir užtikrinti įstatyme nurodytos informacijos sklaidą visose aukštosiose mokyklose“, – sakė LSAS socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė Ieva Dičmonaitė.
LSAS išanalizavo Lietuvos aukštųjų mokyklų teikiamą informaciją ir kai kur pasigedo net elementarių dalykų, tokių kaip studijų programų sudėtis, studijų kaina ar teisinė bazė, taip pat pasigendama aukštųjų mokyklų studijų nuostatų, etikos kodeksų ar studijų rezultatų vertinimų tvarkų.
„Labai svarbu, kad studentai ir stojantieji galėtų susipažinti su išsamiais studijų programų aprašais, dėstytojų kompetencijomis, moksline ir meno veikla, pačių studentų ar absolventų nuomone apie aukštąją mokyklą. Įstatyme taip pat pabrėžta, jog informacija apie aukštųjų mokyklų įsivertinimus ar pripažintų institucijų atliktus aukštosios mokyklos veiklos vertinimus turi būti prieinama kiekvienam, tačiau tik nedaugelis mokyklų pateikia tokią informaciją. Stojantiesiems primename, jog jie turi teisę reikalauti ir gauti visą šią informaciją, tai įtvirtinta Mokslo ir studijų įstatyme,“ – teigė I. Dičmonaitė.
Mokslo ir studijų įstatyme akcentuojama, jog aukštosios mokyklos turi skelbti ir absolventų karjeros rodiklius. Įprasta, jog solidūs užsienio universitetai ar kolegijos absolventų įsidarbinimo rodiklius pateikia viešai, tačiau Lietuvoje tokia statistika neskelbiama, retai apskritai renkama, nors to ir reikalauja teisės aktai. LSAS vertinimu, aukštojo mokslo sistemos pertvarkos metu Švietimo ir mokslo ministerija turėtų imtis aktyvesnio vaidmens užtikrinant studijuojančiųjų ir planuojančiųjų studijuoti teisių apsaugą, kai aukštosios mokyklos neturi pakankamų paskatų arba jų iniciatyvos nepakanka planuotiems reformos tikslams pasiekti.
