Internetu kasdien naudojasi pusė mūsų valstybės gyventojų. Kita pusė juo nesinaudojusi niekada. Tačiau ir vieni, ir kiti sugebame skųstis. Vieni ryte važiuodami į darbą, turgų ar polikliniką, kiti savo bevertį laiką leisdami interneto platybėse.
Mūsų visuomenė pamiršo šypsotis. Ji pamiršo bendrauti, maloniu žodžiu pagirti savo artimą ar gerai aptarnavusią kirpėją. Jei mūsų visuomenės vidinę sveikatą sulyginsime su ryte troleibusais važiuojančių žmonių veido išraiškomis, tuomet suprasime, jog tai nieko gera nežada.
Įsivaizduokime anglus, peikiančius gyvenimą savo valstybėje. Galiu lažintis, kad nei vienas mūsų paklausęs neigiamų atsiliepimų nesugalvotų ten emigruoti.
Niekas nepasikeičia ir vakare, kai tais pačiais paniurusiais veidais žmonės grįžta į šeimas, nebesusitvarkydami su savo problemomis, jas ir blogą nuotaiką perduodami savo vaikams, pridėdami prie jų mažųjų problemų, nepasidomėdami jų gyvenimu, dar vienu mažu žingsneliu pastūmėdami link narkomanijos, smurto ar savižudybės.
Pesimizmo perteklius ir pragerti savaitgaliai rodo rimtas problemas visuomenės psichikoje, kuri be abejonės pasireškia ir internete. Jei po straipsniais skaitote komentarus, turbūt ne kartą esate matę, o kai kurie ne kartą patys esate rašę ne vieną kandžią repliką ar sarkastišką juokelį, pašiepdami apsivogusio valdininko, juokingo šeimyninio konflikto ar vėl prastai per pasaulį nuskambėjusios Lietuvos vardo skandaliuką.
Tai neatrodytų keista, jei tokio pobūdžio komentarai nešmėžuotų absoliučiai visur. Jų gausu net po straipsniais apie pamažu atsigaunančią pasaulio ir Lietuvos ekonomiką, sėkmingai veikiančią įmonę ar 50 litų pakeltą pensiją.
Nesunku suprasti, jog esame persmelkti neigiamos nuotaikos, ne kartą nukentėję ir nebesugebantys suvaldyti vidinių emocijų, kurios mus nugramzdina į tamsios nuotaikos liūną. Tie, kurie išgyvena tokioje aplinkoje, virsta bejausmiais sarkastiškais pesimistais, kuriems nebesvarbu gatvėje mušamas žmogus, mandagiai pasisveikinusi pardavėja, cigaretes perkantis paauglys arba į depresiją smukusi visuomenė.
Viskas, ką toks žmogus daro, tai stengiasi apsisaugoti pats, nebesirūpinti savo artimu, kuo mažiau dirbti, išsisukinėti, ieškoti spragų taisyklėse, pagalbos alaus butelyje, arba tiesiog savo neigiamas emocijas išlieti troleibuse ant paauglės, picerijoje ant padavėjos ar internete.
Žmogus gali matyti daug spalvų, ir visai nėra sunku jį įtikinti, kad viltingai švintantis dangus iš tikro tik tamsėja prieš dar didesnę audrą. Galiausiai tampa natūralu, kad Lietuvoje gyventi yra blogai. Tam randama daugybė materialių paaiškinimų (mažas atlyginimas, prastos gyvenimo sąlygos ir t.t.) pamirštant, kad labiausiai mūsų nuomonę apie save ir aplinkinius darome įtaką mes patys. Įsivaizduokime anglus, peikiančius gyvenimą savo valstybėje. Galiu lažintis, kad nei vienas mūsų paklausęs neigiamų atsiliepimų nesugalvotų ten emigruoti.
Mes patys esame atsakingi už mūsų visuomenę, jos nuotaiką ir savęs vertinimą. Jei mes negerbiame visuomenės, mes negerbiame patys savęs. Tas pats atsitinka, jei blogai apie ją kalbame, keikiam, norime iš jos dingti. Tik mes patys formuojame bendra nuomonę apie visuomenę, o tuo pačiu ir apie valstybę – Lietuvą. Daugiau šypsokimės, mąstykime pozityviai, nebūkime paranojikais, galvodami, kad mus supa tik kvailiai ir neišmanėliai, maloniau kalbėkime, nepamirškime padėkoti už gerą aptarnavimą, nes gera nuotaika gimdo šypseną, o ši – užkrečiama kaip peršalimas.
Studentų BLOG`as neriboja tavo laisvės. Jei tu aktyvus studentas, tau rūpi studentiškos aktualijos bei problemos, jei tu fotografuoji, rašai, filmuoji – prisijunk prie mūsų ir aktyviai reikšk savo nuomonę, pasakok apie savo nuotykius, dalinkis patirtimi su kitais studentais.
Studentų BLOG`o narių rašinius ir NeTiks TV reportažų galite rasti čia.
