Antrakursiai, kurių akademiniai rezultatai bus gerokai prastesni negu bendrakursių, praras studijų krepšelius. Jų vietos atiteks už studijas mokėjusiems geriausiems to paties kurso studentams. Tokią rotacijos tvarką numato 2009 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, teigiama ŠMM pranešime.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino aukštosioms mokykloms skirtas rekomendacijas, apibrėžiančias po Mokslo ir studijų įstatymo priėmimo pradėjusių studijuoti universitetų ir kolegijų bakalauro studentų rotacijos principus.
Jei vertinant studijų rezultatus studento vidurkis bus daugiau kaip 20 proc. žemesnis už bendrą kurso vidurkį, jis praras studijų krepšelį. Pavyzdžiui, jei kurso vidurkis būtų „aštuoni“, tai valstybės finansavimo netektų studentas, kurio vidurkis žemesnis už 6,4.
Kurso vidurkis bus vedamas pagal visų tos pačios programos ir formos studentų – studijuojančių valstybės finansuojamose vietose ir mokančių už studijas – rezultatus. Aukštosios mokyklos jį apskaičiuos išvesdamos svertinį vidurkį – bus imami visi studijuoti dalykai, o jų svoris priklausys nuo kreditų skaičiaus.
Į likusias laisvas valstybės finansuojamas vietas bus priimami pažangiausi už mokslą mokėję tos pačios studijų programos, kurso ir formos studentai.
Nuolatinių studijų atveju rotacija vykdoma po dvejų metų, ištęstinių studijų atveju – baigus pusę studijų programos.
„Rekomendacijos parengtos kaip kelrodis aukštosioms mokykloms vykdyti rotaciją. Jų kompetencijai palikta apsispręsti dėl daugelio detalių ir organizacinių dalykų, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Prieš dvejus metus svarstant Mokslo ir studijų įstatymo projektą, buvo nemažai diskutuota dėl rotacijos terminų. Pasak viceministrės, buvo siūloma įvesti labai dažną rotaciją, nes grėsmė netekti valstybės finansavimo skatintų studentus siekti gerų akademinių rezultatų. Tačiau nusvėrė argumentai nustatyti ilgesnį dvejų metų terminą. Vienas studijų kursas – palyginti trumpa akademinė atkarpa, kad būtų galima daryti išvadas apie student tų pasiekimus.
„Šiandien galime konstatuoti, kad siekti studijų rezultatų skatina ne grėsmė prarasti valstybės finansavimą, bet valstybės parama, kuri žmogui suteikiama kaip vienkartinė galimybė nemokamai studijuoti”, – sako N.Putinaitė.
Studijų krepšelio netekęs studentas galės studijas tęsti mokėdamas už mokslą. Aukštoji mokykla jam sudarys galimybę nuo kito studijų semestro studijuoti valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje mokant jo priėmimo metais aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą.
