Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Studentų rotacijos tvarka prieštarauja Konstitucijai, paskelbė Konstitucinis Teismas

Teisėjo plaktukas
cardplayer.com nuotr / Teisėjo plaktukas
Šaltinis: BNS
0
A A

Dabartinė studentų rotacijos tvarka prieštarauja Konstitucijai, nes sudaroma galimybė valstybės finansuojamą vietą išlaikyti ir negalintiems pasigirti gerais mokslo rezultatais, pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

Dabartinę Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintą finansavimo sistemą, kai valstybės finansavimą gavęs studentas jį gali prarasti tik tuo atveju, jei po metų jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais mažesnis negu to paties kurso studentų vidurkis, KT įvertinti prašė grupė parlamentarų.

Kaip pažymima KT nutarime, tokia tvarka prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad nemokamas aukštasis mokslas užtikrinamas gerai besimokantiems piliečiams. Pasak KT, prie esamo reguliavimo galimos situacijos, kai valstybės finansuojamą vietą išlaikys studentai, kurių mokymosi lygis neatitinka visuotinai pripažįstamo žodžio „geras“ reikšmės.

„To paties kurso studijuojančiųjų studijų rezultatų vidurkis gali ir neatitikti visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės, taigi šios reikšmės juo labiau gali neatitikti ir ne daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis studijų rezultatų vidurkis“, – teigiama KT nutarime.

Kaip pažymima KT nutarime, tokia tvarka prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad nemokamas aukštasis mokslas užtikrinamas gerai besimokantiems piliečiams.

Taip pat, pasak KT, gali susidaryti situacijos, kai kurso vidurkis atitiks gero mokymosi kriterijus, bet dviem balais mažesnį įvertinimą turinčio studento gerai besimokančiu vadinti jau nebūtų galima.

„Jeigu to paties kurso studijuojančiųjų rezultatų vidurkis pagal dešimties balų vertinimo skalę yra 8 balai, konkretaus asmens studijos bus toliau valstybės finansuojamos, jeigu jo studijų rezultatų vidurkis yra 6,4 balo ir daugiau. Tuo atveju, kai to paties kurso studijuojančiųjų studijų rezultatų vidurkis yra 7 balai, konkretaus asmens studijos bus toliau valstybės finansuojamos, jeigu jo studijų rezultatų vidurkis yra 5,6 balo ir daugiau“, – pavyzdžius pateikia KT.

„Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas toks gero mokymosi kriterijus, kuriuo vadovaujantis sudaromos prielaidos valstybės lėšomis finansuoti ir tokių valstybinėse aukštosiose mokyklose besimokančių piliečių studijas, kurių studijų rezultatų vidurkis, taigi ir mokymasis, neatitinka visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės. Tai neatitinka Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas, konstitucinio teisinės valstybės principo“, – teigiama KT nutarime.

Taip pat KT paskelbė, kad laikotarpis, per kurį vertinami studentų pasiekimai, gali būti semestras arba studijų metai. Grupė parlamentarų kritikavo nuostatą, kad finansavimą lemianti reguliari pagrindinė žinių patikra atliekama „po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai“, o ne po kiekvieno semestro.

To paties kurso studijuojančiųjų studijų rezultatų vidurkis gali ir neatitikti visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės, taigi šios reikšmės juo labiau gali neatitikti ir ne daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis studijų rezultatų vidurkis.

Seimo nariai taip pat KT klausė ir dėl aukštųjų mokyklų senatų formavimo tvarkos, tačiau čia teismas prieštaros Konstitucijai neįžvelgė.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelį pasirenka įstatymų leidėjas, o ne pačios aukštosios mokyklos, ir įstatymų leidėjas, nepaneigdamas aukštųjų mokyklų autonomijos, demokratiniais valdymo principais grindžiamos jų savivaldos, gali nustatyti įvairius aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelius.

Parlamentarai KT prašė įvertinti įstatymo straipsnio, numatančio aukštosios mokyklos senato formavimą, kad jo nariais renkami keturi arba penki aukštosios mokyklos tarybos nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą.

Seimo nariai laikėsi pozicijos, jog toks teisinis reguliavimas neatitinka konstitucinės doktrinos nuostatų, pagal kurias savivaldos institucijas formuoja pačios akademinės bendruomenės iš tos aukštosios mokyklos bendruomenės narių arba ne tik iš jų, bet gali pasikviesti ir iš kitų aukštųjų mokyklų bendruomenių narių. Be to, pareiškėjai teigė, kad sudaromos prielaidos formuojant aukštosios mokyklos tarybą kilti konfliktui tarp senato, turinčio konstitucinę teisę savarankiškai spręsti aukštosios mokyklos savivaldos organų formavimo klausimus, ir Aukštojo mokslo tarybos, kaip ekspertinės nuo Vyriausybės priklausomos institucijos.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min