Studentų teigimu, tiek Švietimo ministro, tiek kai kurių socialdemokratų pareiškimai dėl susidariusios situacijos daugiau primena pigius viešuosius ryšius, o ne realias pastangas, kuriomis būtų siekiama pakeisti šiandien galiojančią rotacijos tvarką, prieštaraujančią šalies Konstitucijai.
„Rotacija turėtų būti vykdoma kas pusę metų kaip ir buvo anksčiau. Nėra jokios būtinybės komplikuoti buvusią tvarką, įvedant naują sumaištį į ją. Politikai turėtų šią problemą spręsti kuo operatyviau, susitarimo būdu, o ne kuriant laikinuosius įstatymus“, – sako Ieva Kačinskaitė, viena iš „Studijų revoliucijos“ vadovų.
Jos teigimu, šiandien pasirašytas prezidentės įstatymas buvo būtinas universitetų valdymo problemoms spręsti, tačiau rotacijos klausimas liko neišspręstas ir neišdiskutuotas, o viešoje erdvėje pasirodę politikų pareiškimai turi būti laikytini kaip jų asmeninės nuomonės, o ne jaunimo, nes nei viena, nei kita pusė su jais net nėra aptarę studentų pozicijos, dėl šio įstatymo.
„Nei su viena, nei su kita puse nesame kalbėją apie tai, tad politikų pasisakymai yra daugiau jų asmeninės nuomonės, o ne atstovavimas jaunimo interesams“, – pabrėžia ji.
Anot jos, situacija dėl Mokslo ir studijų įstatymo yra netgi tapusi kai kurių politikų rinkimų kampanijos dalimi.
„Turime surinkę beveik keturiasdešimt tūkstančių jaunuolių parašų, jie aiškiai pasakė, kas ir kaip turi būti keičiama. O jaunimo nuomonės nenori girdėt ne tik ministras, bet ir jam oponuojantys politikai. Susidaro įspūdis, kad įstatymas yra kuriamas tik tam, kad būtų kuriamas, o ne atneštų realią naudą“, – sako ji.
Neformalus jaunimo judėjimas „Studijų revoliucija“ susikūrė pernai. Judėjimas siekė surinkti per penkiasdešimt tūkstančių parašų, kuriais būtų keičiamas Mokslo ir studijų įstatymas. Studentai sustabdė parašų rinkimai pernai gruodį, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kuris įpareigojo keisti šį įstatymą dėl prieštaravimo Konstitucijai. Per nepilnus kelis mėnesius „Studijų revoliucija“ surinko beveik keturiasdešimt tūkstančių parašų.
