Svarbi solidi patirtis
Ne kartą teko skaityti, kad darbdaviai nekreipia dėmesio į išsilavinimą, svarbiausia – įgyta patirtis, todėl logiškas yra klausimas: kam gaišti laiką studijoms, jei tuo metu jau gali pradėti kaupti patirtį? Šiuo atveju pamirštama paminėti vieną svarbią aplinkybę – į įgytą išsilavinimą darbdaviai nebekreipia dėmesio tada, kai jau yra įgyta solidi darbo patirtis. Jei į savo gyvenimo aprašymą galite įrašyti, kad 15 metų sėkmingai vadovavote kelioms įmonėms, būsimam darbdaviui greičiausiai nerūpės, jog pagal išsilavinimą jūs esate santechnikas. Tačiau karjeros pradžioje įgytas išsilavinimas dažnai būna vienintelė galimybė išsiskirti iš kitų ir įrodyti savo vertę. Į kokias pareigas planuojate pretenduoti neturėdami jokio išsilavinimo ir kokio darbo patirtį sukaupsite per tuos 3–4 metus, kuriuos reikia skirti studijoms?
Neišsilavinusiems statistika negailestinga
Statistika išsilavinimo nevertinančių asmenų atžvilgiu negailestinga. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje 2013 m. (vėlesnių metų statistikos dar nėra) beveik trečdalis (27,8 proc.) dirbančių asmenų, įgijusių pagrindinį ir žemesnį išsilavinimą, gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Europos Sąjungoje šis rodiklis mažesnis – 17,7 proc. Aukštasis išsilavinimas taip pat gali neapsaugoti nuo skurdo, tačiau... Lietuvoje 3,1 proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių ir dirbančių asmenų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos – ši situacija geresnė nei vidutiniškai ES (4,1 proc.).
Tarp studijas užsienyje besirenkančių asmenų populiarioje Jungtinėje Karalystėje 5,4 proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių ir dirbančių asmenų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Nors išlieka tikimybė, kad, net ir įgijęs aukštąjį išsilavinimą, gyvensite žemiau skurdo ribos, tačiau gerokai didesnė tikimybė, kad uždirbsite daugiau nei vidutinės tos šalies pajamos. Tik 4,9 proc. asmenų, įgijusių pagrindinį ir žemesnį išsilavinimą, ir 10,6 proc. įgijusiųjų aukštojo išsilavinimo nesuteikiantį povidurinį išsilavinimą, gavo 50 proc. didesnes nei vidutines pajamas. Iš aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų tokias pajamas gavo 34,2 proc., o beveik 43 proc. gavo 30 proc. didesnes nei vidutines pajamas. Lyginant su ES, vėlgi tik aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų rodikliai geresni nei ES vidurkis, žemesnį išsilavinimą įgijusių asmenų situacija Lietuvoje prastesnė nei Europos Sąjungos vidurkis (2013 m. duomenys).
Magistrams sekasi geriau nei bakalaurams
Lietuvos mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) specialistų kvalifikacijų žemėlapio analizės rezultatai, remiantis 2012–2013 m. duomenimis, taip pat vienareikšmiškai rodo, kad universitetų magistrantams sekasi geriau nei bakalaurams, o universitetų bakalauro studijų absolventai uždirba daugiau už koleginių studijų absolventus.
Suprantama, atlyginimas nėra vienintelis veiksnys, lemiantis jūsų gyvenimo gerovę, visgi aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys yra labiau patenkinti gyvenimu, nei įgiję žemesnį išsilavinimą.
Neigiantys aukštojo išsilavinimo naudą gali patrinti rankomis – beveik 26 proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų iš esmės yra nepatenkinti savo finansine situacija ir tik 15 proc. – labai patenkinti. Bet žemesnio išsilavinimo grupėse beveik pusė respondentų buvo nepatenkinti savo finansine situacija ir tik apie 6 proc. labai patenkinti. Aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų pasitenkinimas darbu ir bendras pasitenkinimas gyvenimu yra gerokai aukštesnis nei asmenų, įgijusių profesinį ar tik pagrindinį išsilavinimą.
Nepatikėsit, bet tai tiesa
Spėkite, kelintą vietą Europos Sąjungoje užima Lietuva pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų užimtumo lygį (2014 m. jis siekė 88,4 proc.)?
Valstybės pozicija išsilavinimo klausimais taip pat kelia įvairių pamąstymų. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ akcentuojamas siekis, kad didesnė dalis vertės būtų sukuriama žiniomis ir kūryba grįstose įmonėse, kuriose dauguma darbuotojų kuria intelektualius ir inovatyvius produktus ir paslaugas, kad būtų kuriamos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos. Šis siekis, mano supratimu, neišvengiamai reikalauja aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tačiau tuo pačiu metu Lietuvos valdžia siekia sumažinti universitetų skaičių ir aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų dalį, o universitetai kaltinami tuo, kad rengia darbo rinkai „netinkamą produktą“. Ar Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų padėtis darbo rinkoje tikrai yra tokia bloga? Spėkite, kelintą vietą Europos Sąjungoje užima Lietuva pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų užimtumo lygį (2014 m. jis siekė 88,4 proc.)? Spėjate, kad, kaip visada, kažkur gale, aplenkėm tik Bulgariją ir Rumuniją? Neatspėjote. Nepatikėsite, jei pasakysiu, kad pirmoje vietoje, bet tai tiesa. 2014 m. aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų nedarbo lygis siekė tik 4,2 proc., o tai žemiau natūralaus nedarbo lygio! 2014 m. visose ES šalyse asmenų su aukštuoju išsilavinimu nedarbo lygis buvo žemesnis nei bendras nedarbo lygis. Tačiau Lietuvoje jis buvo net 2,5 karto mažesnis ir tai geriausias rodiklis visoje ES.
Net ir ekonominio nuosmukio laikotarpiu, kai 2010 m. bendras nedarbo lygis Lietuvoje sudarė 17,8 proc., asmenų su aukštuoju išsilavinimu nedarbo lygis buvo 2,3 karto mažesnis. Dar paanalizuokime neseniai aukštojo mokslo studijas baigusių asmenų (25–29 m.) užimtumo ir nedarbo statistiką. 2014 m. pagal užimtumo lygį Lietuva buvo antroje vietoje ES (89,4 proc.), o mažesnis nedarbo lygis (5,1 proc.) buvo tik Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Vengrijoje.
O pabaigoje apie Šiaulius. 2015 m. I ketvirtį Šiaulių mieste darbo biržoje registruotų bedarbių su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu dalis sudarė 12 proc., Kaune – 17,4 proc., Vilniuje – 20,4 proc. Ar komentarai reikalingi? Studijuokite, analizuokite ir vertinkite situaciją remdamiesi skaičiais.
