Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sudaryta nauja Kauno technologijos universiteto taryba

Kauno Technologijos Universitetas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Kauno Technologijos Universitetas
Šaltinis: 15min
0
A A

Kauno technologijos universitetas (KTU) – dvylikta aukštoji mokykla, suformavusi naują tarybą. Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui patvirtinus visuomenės pasiūlytus tarybos narius, paskelbta KTU tarybos – kolegialaus valdymo organo – sudėtis.

Ji sudaryta vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, pagal kurį įvalstybinių aukštųjų mokyklų valdymą įtraukiami ne tik akademinės bendruomenės, betir visuomenės atstovai.

KTU tarybą sudaro 11 narių. Švietimo ir mokslo ministras kartu su KTU senatu į tarybą paskyrė UAB koncerno „Achemos grupė“ viceprezidentą Arūną Laurinaitį. Penki tarybos nariai patvirtinti iš visuomenės pasiūlytų kandidatų Aukštojo mokslo tarybos teikimu – tai UAB „Acme kompiuterių komponentai“ direktorius Regimantas Buožius, Danske Bank A/S Lietuvos filialo generalinis direktorius Gintautas Galvanauskas, UAB „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Baltijos šalims Mindaugas Glodas, buvęs „Thermo Fisher Scientific“ Lietuvos padalinio mokslo direktorius Arvydas Janulaitis ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.

Dar penkis tarybos narius išrinko universiteto bendruomenė: studentų atstovybė pasiūlė studentą Martyną Ubartą, dėstytojai ir mokslo darbuotojai – Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centro direktorių Ramutį Petrą Bansevičių, Humanitarinių mokslų fakulteto dekaną Giedrių Antaną Kuprevičių ir Sintetinės chemijos instituto direktorių Algirdą Šačkų, administracija ir kiti darbuotojai –
Infrastruktūros prorektorių Sigitą Stanį.

Visuomenė aktyviai dalyvauja universitetų ir kolegijų naujų tarybų formavimo procese. Paskelbus kvietimą teikti išorinius kandidatus KTU tarybai, į 5 vietas buvo pasiūlyti 38 asmenys.

Aukštosios mokyklos tarybos numato strateginius kolegijos ar universiteto tikslus, renka rektorių ar kolegijos direktorių, užtikrina atskaitingumą ir ryšį su visuomene bei steigėjais.

Pusę aukštosios mokyklos tarybos narių skiria akademinė bendruomenė, pusę – švietimo ir mokslo ministras, dar vienas narys išrenkamas bendru sutarimu. Kandidatus į ministro skiriamus tarybų narius siūlo valstybės, verslo, mokslo, kultūros, viešojo sektoriaus įstaigos ir organizacijos, aukštųjų mokyklų senatai, alumnų asociacijos, fiziniai asmenys. Aukštojo mokslo taryba peržiūri visuomenės siūlymus ir atrenka kandidatų sąrašą ministrui tvirtinti.

2009 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad visos valstybinės aukštosios mokyklos iki 2011 m. pabaigos turi pakeisti valdymą – priimti naujus statutus, suformuoti tarybas, išrinkti vadovus. Keičiasi ir jų teisinis statusas – universitetai ir kolegijos iš biudžetinių tampa viešosiomis įstaigomis, šis pakeitimas jas įgalina savarankiškai disponuoti turtu.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 27 valstybinės aukštosios mokyklos – 14 universitetų ir 13 kolegijų. Visas pertvarkos procedūras užbaigė 3 valstybinės aukštosios mokyklos: Mykolo Romerio universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Šiaulių valstybinė kolegija. Naujus statutus jau turi 13 aukštųjų mokyklų – 8 universitetai, 5 kolegijos. Naujos tarybos suformuotos 12-oje valstybinių aukštųjų mokyklų – 6 universitetuose ir 6 kolegijose. Teisinį statusą iš biudžetinės į viešąją įstaigą yra pakeitusios 7 aukštosios mokyklos – 4 universitetai ir 3 kolegijos. Naujus vadovus išsirinko 7 aukštosios mokyklos – 3 universitetai ir 4 kolegijos.

Apie aukštųjų mokyklų tarybų formavimą ir išorinių narių rinkimą daugiau informacijos galima rasti: http://www.smm.lt/smt/amt/index.htm.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min