Dabar populiaru
Publikuota: 2017 rugpjūčio 14d. 11:52

Susitarimo dėl minimalaus priėmimo balo nesilaikė Marijampolės, Kolpingo ir Socialinių mokslų kolegijos

123rf.com nuotr. / Nuotolinės studijos
123rf.com nuotr. /Studijos

Valstybinė Marijampolės kolegija bei nevalstybinės Kolpingo ir Socialinių mokslų kolegijos šiemet nesilaikė susitarimo dėl minimalaus priėmimo balo ir priėmė per 200 prasčiau pasirengusių pirmakursių.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) informuoja, kad daugiausia, 184, pirmakursių, kurių stojamasis balas buvo mažesnis nei 1,6, studijuos Socialinių mokslų kolegijoje, tai sudaro daugiau nei 25 proc. šiemet į kolegiją priimtų studentų. Kolpingo kolegija sutartis pasirašė su 46 studentais, 25 iš jų įstojo su mažesniu nei 1,6 balu. Marijampolės kolegija priėmė 24 (iš 124) studentus, neperžengusius minimalaus balo kartelės.

„Labai gaila, tačiau šios kolegijos šiemet rinkosi ne prielaidą gerinti studijų kokybę, o studentų atnešamus pinigus. Tai nėra sąžininga kolegijų, kurios nepriėmė abiturientų su žemais balais, atžvilgiu“, – teigia MOSTA analitikas Gintautas Jakštas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Socialinių mokslų ir Kolpingo kolegijos minimalaus konkursinio balo rekomendacijos nesilaikė ir pernai.

Šiemet švietimo ir mokslo ministrės įsakymu nustatyta, kad mažiausias konkursinis balas stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas bei pretenduojantiesiems į studijų stipendijas universitetuose yra 3, kolegijose – 1,6. Ministerija su aukštosiomis mokyklomis susitarė, kad tokį pat minimalų balą jos taikys ir stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas vietas.

G.Jakštas atkreipia dėmesį, kad rekomendacija minimalų balą taikyti ir valstybės nefinansuojamiems studentams reikšmingai prisidėjo prie šių studentų skaičiaus universitetuose sumažėjimo.

„Įstojusiųjų į valstybės finansuojamas vietas universitetuose skaičius beveik nesikeitė, o štai jaunuolių, studijuosiančių valstybės nefinansuojamose studijų vietose, skaičius smarkiai mažėja: 2015 metais tokių studentų buvo beveik 7 tūkst., pernai – 5,5 tūkst., šiemet (po antro priėmimo etapo) – 3,5 tūkstančio. Tai buvo itin naudinga kolegijoms – abiturientai, nepasiekę minimalios 3 balų kartelės stojant į universitetus, rinkosi kolegijas“, – sakė G.Jakštas.

Analizė rodo, kad studentai, įstoję su mažesniais konkursiniais balais, labiau linkę nutraukti studijas.

„Jei pažiūrėsime į 2015 metais į kolegijas įstojusių studentų duomenis, matome, kad per pirmuosius metus studijas nutraukė net 37 proc. studentų, kurių balas stojant buvo mažesnis nei 1,6. Pavyzdžiui, Kolpingo kolegijoje per pirmus metus studijas nutraukė 30 proc. studentų, įstojusių su mažesniu nei 1,6 balo, tarp studentų, įstojusių su aukštesniais balais nutraukiančių studijas buvo tik 14 proc.“, – tvirtino analitikas.

Abiturientams, neperžengusiems minimalios konkursinio balo kartelės, G.Jakštas rekomenduoja rinktis profesines studijas. Jis pabrėžė, kad didelė dalis kolegijų absolventų, net ir įgiję aukštąjį išsilavinimą, dirba darbą, kuriam puikiai paruoštų profesinis mokymas, o jis įgyjamas greičiau ir yra finansuojamas valstybės lėšomis.

Šiuo metu vyksta papildomas priėmimas į universitetus ir kolegijas. Per pagrindinį priėmimą su aukštosiomis mokyklomis sudarytos 19 tūkst. 799 studijų sutartys, iš jų 13 tūkst. 249 – dėl valstybės finansuojamų vietų ar vietų su studijų stipendijomis.

Aukštosios mokyklos į valstybės nefinansuojamas vietas rengia ir tiesioginį priėmimą – ne per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendrajam priėmimui organizuoti.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

01:07
01:24
00:18

Maistas

Kinas

Parašykite atsiliepimą apie 15min