Dabar populiaru
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 28, 12:15

Svajojate krimsti politikos mokslus? Patirtimi dalijasi politologė G.Burbulytė-Tsiskarishvili

Susidomėjimas politikos aktualijomis veikiausiai niekada nebūna toks didelis, kaip kad išgyvenant vietines ar tarptautines krizes, karus – dėl šių priežasčių apie politologijos mokslus šiandien susimąstyti linkę daugiau būsimų studentų. Ta proga politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili dalijasi savo patirtimi: kaip išnaudoti visas universiteto galimybes ir ką daryti, kad taptumėte tikru politologu?
Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili
Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili / KU nuotr.

Atgimimo vaikams – natūralus pasirinkimas

Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili kelias į politologiją prasidėjo pasirinkus atitinkamą studijų kryptį – baigusi mokyklą ji stojo į Klaipėdos universitetą, kuris siūlė nemažai įdomių studijų programų. Iš jų Gabrielė visų pirma išsirinko Politikos mokslų bakalauro studijas.

„Matyt, galimybė studijuoti gimtajame mieste man patikusią studijų programą ir buvo lemiama priežastis, – pasakoja politologė. – Tais metais dar nebuvo bendros stojimo sistemos ir universitetai vykdė atskirus priėmimus. O ir studijų programų pasirinkimo galimybės buvo apribotos (kiek pamenu, galėjau rinktis, rodos, tik dvi ar tris studijų programas). Todėl apsisprendimas, kurias studijų programas rinktis, buvo gana kruopščiai apgalvotas. Rinkausi studijuoti tai, kur labiausiai traukė širdis.“

Atgimimo vaikams priklausanti G.Burbulytė-Tsiskarishvili priduria ir tai, kad politiniai įvykiai buvo tapę šios kartos kasdienybe: „Todėl politikos mokslų studijos atrodė kaip pats natūraliausias pasirinkimas.“

Tiesa – tuo metu studijų eiga atrodė kiek kitaip. Visų pirma Gabrielė stojo į bendrąsias politikos mokslų, istorijos ir geografijos studijas, ir tik po pirmojo kurso pagal studijų rezultatus galėjo rinktis, kuria kryptimi žengs toliau. Kaip atskleidžia ji, pirmieji studijų metai apsisprendimo gyvenimą sieti su politologija nė kiek nepakeitė.

Tapusi diplomuota politologe Gabrielė nusprendė rinktis tas studijas, kurios padėtų suvokti, kaip priimti politiniai sprendimai yra įgyvendinami, t.y. viešąjį administravimą.

„Praėjo jau daugiau negu 20 metų po studijų baigimo, bet per tą laiką nė karto nepasigailėjau, kad pasirinkau studijuoti būtent politikos mokslus ar viešąjį administravimą. Stebėdama tiek šalyje, tiek ir pasaulyje vykstančius pokyčius, visuomenės aktyvumą ir įsitraukimą bei siekį aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime bei įgyvendinime, matau, kaip studijų metais įgytos žinios praverčia ir kasdieniame gyvenime“, – sako G.Burbulytė-Tsiskarishvili.

Praktiką atliko prezidentūroje

„Gal pasakysiu ir banalią tiesą, bet studijų metai man padėjo subręsti. Be to, kad gavome fenomenaliai daug žinių ar kad mums dėstė tuo metu vieni geriausių dėstytojų Lietuvoje, tai buvo ir beprotiškai fantastiškas studentavimo laikas“, – šiandien studijų laikus prisimindama šypsosi pašnekovė.

O patirčių per visus šiuos metus būta apsčiai – kaip atskleidžia Gabrielė, studijų programa buvo gana intensyvi, kaip ir ją supančios veiklos. Štai internetui ir informacijos paieškos sistemoms besirandant universitetuose tarp studentų buvo gana įprasta po paskaitų ar savaitgaliais su bendramoksliais susitikti bibliotekose, kur jie ne tik ruošdavosi seminarams ar koliokviumams, bet ir diskutuodavo aktualiomis politinėmis temomis ar prisigalvodavo įvairių veiklų – protmūšių, debatų ir pan.

„Jau tada studentams buvo sudarytos visos sąlygos aktyviai dalyvauti akademiniame gyvenime. Dar būdama antro kurso studentė dalyvavau tarptautinėje Baltijos šalių studentų konferencijoje, kur skaičiau pranešimą apie Lietuvos kelią į NATO. Jo pagrindu paruošta publikacija konferencijos leidiniui tapo mano pirmąja publikacija.

KU nuotr./Klaipėdos universitetas
KU nuotr./Klaipėdos universitetas

Vasaromis buvo organizuojamos stovyklos politikos mokslų studentams. Aktyviai bendravome su kolegomis Vilniuje bei Kaune. Mano studijų metais kauniečių Akademinis politologų klubas (Klaipėdos universitete tuo metu veikė Jaunųjų politologų klubas) pradėjo organizuoti Jaunųjų politologų olimpiadas. Man teko garbė tapti pirmąją šios olimpiados nugalėtoja. Studijų metais užsimezgusios bičiulystės tebesitęsia iki šiol“, – tikina pašnekovė.

Nepaisant to, kad šio kurso studentams praktika dar nebuvo įtraukta į studijų programą, energingi G.Burbulytės-Tsiskarishvili bendramoksliai patys pasiprašė ją atlikti Lietuvos Respublikos Prezidentūroje – ir toks prašymas buvo patenkintas:

„Nors tuo metu labiausiai domėjausi tarptautiniais santykiais, praktiką atlikau Prezidentūros Spaudos tarnyboje. Tuo laiku valstybei vadovavo JE prezidentas Valdas Adamkus. Tai buvo mano pirmoji pažintis tiek su atstovo spaudai bei visos tarnybos veiklos niuansais, tiek ir su žurnalistinio darbo užkulisiais.

Pranešimai spaudai, brifingai, spaudos konferencijos, užsienio kelionių organizavimas ir daugybė kitų dalykų buvo absoliučiai nauja ir labai nereali patirtis. O kur dar politikos pasaulio įžymybės. Iki šiol nepamiršiu įspūdžio, kurį paliko praktikos metu įvykęs tuomečio Palestinos lyderio Jasiro Arafato vizitas. Tai buvo pirmas kartas, kai teko pamatyti ir išgirsti tik televizoriaus ekrane matomą pasaulinio lygio politiką. Patikėkite, jausmas buvo nerealus. O kur dar visi protokolo niuansai…“

Šiandienos universitetas – jau kitoks, kaip patikina G.Burbulytė-Tsiskarishvili, studentai dabar turi galimybių praktikas atlikti ne tik Lietuvoje, bet ir beveik bet kurioje pasaulio valstybėje. „Todėl ir šiandieniams studentams labai linkiu, sekant mūsų pavyzdžiu, nepasiriboti studijų programa ir imtis iniciatyvos pagal savo poreikius“, – šypsosi ji.

Žinias pritaikė ir asmeniniame gyvenime

Kaip juokiasi pašnekovė, nuo universiteto toli pabėgti neteko – šiandien ji dirba lektore Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedroje.

„Svarbiausi dalykai, kurių išmokau studijų metais – tai kritinis mąstymas ir atvirumas, drąsa, nebijojimas klysti, nebijojimas turėti ir reikšti savo nuomonę, nebijojimas už ją kovoti. Visa tai itin praverčia šiandien. Ne tik darbe, bet ir kasdieniniame gyvenime“, – sako politologė.

Žinodama, kaip veikia valdymo sistema, G.Burbulytė-Tsiskarishvili įsitraukė ir į aktyvią visuomeninę veiklą. Tarkim, prieš keletą metų kartu su kitais Klaipėdos miesto darželinukų tėvais ji dalyvavo vadinamojoje „darževoliucijoje“, kartu jie pasiekė, kad savivaldybės taikomas mokestis taptų sąžiningas bei tenkinantis abi puses, t.y. tėvus ir savivaldybę.

„Teko praktiškai įveiklinti studijų metais įgytas žinias. Ir tokių atvejų, kada sukauptos žinios praverčia ne tik darbinėje veikloje, bet ir kasdienėje buityje, yra daugybė. Tą patį sakau ir savo studentams, pasirinkusiems Viešojo administravimo, Regionų valdysenos, Nacionalinio saugumo studijų programas. Pažinti valstybę, jos veikimo principus, politinės sistemos dėsningumus – verta ir reikalinga kiekvienam brandžiam piliečiui.

Vertiname ir mylime kiekvieną studentą, kuris siekia gilesnių šios plačios srities studijų. Ir šios kartos jaunimui galimybės yra beribės. Jas išplečia technologinės galimybės, intensyvūs tarptautiniai ryšiai. Pvz., KU yra Europos universiteto aljanso EU-CONEXUS narys. Jį sudaro 9 universitetai, visų jų durys atviros ir svetingos partnerių studentams, siekiantiems žinių ir patirčių įvairovės“, – pasakoja lektorė.

KU nuotr./Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili
KU nuotr./Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili

Informaciją tenka sekti net per atostogas

Lektoriavimu universitete G.Burbulytės-Tsiskarishvili kasdienybė šiandien tikrai neapsiriboja – ji nuolatos seka politinių aktualijų pulsą. Pasirinkusiems politologo profesiją išties nepavyktų gyventi kitaip – tarkim, išvykti savaitei prie ežeriuko ir išjungti interneto ryšį, mat taip galima praleisti svarbius įvykius.

„Kiekvieną dieną, nepaisant ar tai darbo diena, ar sekmadienis, ar tai atostogų metas, turi gebėti aprėpti didžiulius informacijos srautus bei automatiškai juos filtruoti, klasifikuoti. Negali sėdėti užsidaręs savo paties informaciniame socialinio tinklo burbule, todėl per dieną tenka aprėpti labai daug skirtingų informacijos sklaidos kanalų“, – pasakoja pašnekovė.

Ji taip pat įvardija asmenines savybes, reikalingas tiems, kurie siekia karjeros politologijoje. Visų pirma, anot pašnekovės, politologas turi būti neangažuotas.

„Taip pat jis turi gebėti peržengti mūsų visuomenėje gana įprastą politinių procesų vertinimą per juoda-balta, draugas-priešas prizmę. Įsiklausyti ir išgirsti – dar vienos labai svarbios savybės. Mes galime skirtingai vertinti vykstančius procesus, modeliuoti skirtingus raidos scenarijus, tačiau visa tai bus beprasmiška, jei negirdėsime vieni kitų, jei negebėsime be išankstinių nusistatymų klausytis vieni kitų.

Politologui būtina žinoti bent kelias užsienio kalbas, kad galėtų originalo kalba klausyti ir skaityti svarbiausius informacijos šaltinius. Šiandien matome, kad kartkartėmis sulaukiame klaidinančios informacijos dėl vertimų niuansų. O tai gali labai greitai tapti ne tik melagiena, bet ir aktyvios propagandos įrankiu“, – dalijasi ji.

Norintiems sekti G.Burbulytės-Tsiskarishvili profesiniu keliu politologė garantuoja, kad visos KU studijų programos yra geros ir perspektyvios: „Galbūt daugiausia politikos ir valstybės pagrindų jaunuoliai grybšteltų rinkdamiesi studijas KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete. Ten, mieli jaunuoliai, ir susitikime!“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min