Dabar populiaru
Publikuota: 2014 vasario 10d. 10:58

Šveicarijos aukštojo mokslo sistema: daugiau skirtumų ar panašumų?

Šveicarijos studentų sąjungos Vykdomojo komiteto narys Dominik Fitze
Vu nuotr. / Šveicarijos studentų sąjungos Vykdomojo komiteto narys Dominik Fitze

Ne paslaptis, kad aukštojo mokslo sistema Lietuvoje turi trūkumų, dėl kurių nuolatos verda įvairios diskusijos. Vis dėlto, spragų švietimo sistemoje turime ne tik mes. Vilniaus universiteto Studentų atstovybės organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Socialinės dimensijos gerinimas universiteto aplinkoje“ buvo pristatyta vienos turtingiausių bei stabiliausių pasaulyje laikomų valstybių – Šveicarijos – aukštojo mokslo sistemos padėtis. Apie ją pasakojo nacionalinės Šveicarijos studentų sąjungos Vykdomojo komiteto narys Dominik Fitze.

VIDEO: Dominik Fitze pranešimo įrašas

Studijos trumpesnės ir lankstesnės

Šveicarijoje bakalauro studijos trunka ne ketverius, o trejus metus, metais trumpesnės ir doktorantūros studijos. Tik magistro studijų programos abiejose valstybėse yra vienodos trukmės. Tačiau pasak Dominik Fitze, studijos Šveicarijoje yra ne tik trumpesnės, bet ir gerokai lankstesnės.

„Negalima pasakyti, jog taip yra visose aukštosiose mokyklose – labai dažnai jos turi didžiulę autonomiją, taip pat ir skirtingas studijų sistemas – tačiau dažniausiai studijos yra gana lanksčios. Studentai per trejus bakalauro studijų metus gali įgyti tiek pagrindinį, tiek gretutinį laipsnį. Taip yra todėl, kad bakalauro studijos suvokiamos kaip bendrasis universitetinis išsilavinimas, o normalus specializavimasis bei gilinimasis į tam tikras sritis prasideda tik magistro studijose“, – apie šveicarišką studijų modelį pasakojo Šveicarijos studentų atstovas.

Bakalauro studijos suvokiamos kaip bendrasis universitetinis išsilavinimas, o normalus specializavimasis bei gilinimasis į tam tikras sritis prasideda tik magistro studijose, – apie šveicarišką studijų modelį pasakojo Šveicarijos studentų atstovas.

Žinoma, aukštoji mokykla nėra vienintelis studijų lankstumo kintamasis. Studijų lankstumas taip pat priklauso ir nuo studijų krypties, kuriai priklauso studijų programa. Pavyzdžiui, gamtos, fizinių ir technologinių mokslų atstovai turi mažesnę galimybę pasirinkti studijuojamus dalykus savo studijų programose, nes turi daugiau privalomų dalykų nei socialinių ir humanitarinių sričių studentai, kurie turi didesnę laisvę rinktis tai, ką nori studijuoti. Bet VSS-UNES-USU (Šveicarijos studentų sąjungos oficialus pavadinimas) atstovas pabrėžia, jog tai tik viena medalio pusė. Jei pažvelgtume į profesorių lankstumą skirtingose srityse, pamatytume visiškai priešingą variantą.

„Tarp privalomų studijuoti dalykų, visose gamtos, technologijų ir fizinių mokslų programose yra ir socialinių bei humanitarinių sričių dalykų. Šveicarijos federaliniame technologijos institute tokių bendrauniversitetinių dalykų numatyta beveik vieneri metai. Šveicarijoje universitetams labai svarbu, jog bakalaurą baigęs asmuo tikrai būtų įgijęs platų, universitetinį išsilavinimą“, – teigė D. Fitze.

Gamtamoksliai Šveicarijoje palankiau priima ir tas naujoves, kurios susijusios su studijomis, dėstymo metodais. Domink Fitze teigimu, problemų beveik nekyla, ugdant bendrąsias studentų kompetencijas fiziniuose, technologiniuose moksluose – dėstytojai tam suteikia ypatingą reikšmę. Tačiau tai ne visuomet taisyklė socialiniuose ar, ypatingai, humanitariniuose moksluose, kurie labiau linkę orientuotis į žinių suteikimą, o ne kompetencijų ugdymą.

Taip pat, jo teigimu, nekyla sunkumų norint prasitęsti savo studijas ar studijuoti dalykus kada tau patinka. Individualus studijų planas – veikiau taisyklė, o ne išimtis, kaip Lietuvoje. Baigiamųjų darbų vertinimas taip pat vyksta ne pagal iš anksto nustatytą datą, bet tuomet, kai studentas tam yra pasiruošęs. Tiesa, baigiamųjų darbų gynimus, kurie yra įprasti Lietuvoje, Šveicarijoje pakeitė individualūs dėstytojų įvertinimai baigiamajam darbui, tad gynimo procedūros vyksta nebent išimtiniais atvejais doktorantūros studijų metu.

Daugiau paramos studentams

Šveicarijoje daug dėmesio skiriama studentų nefinansinei paramai. Prie to stipriai prisideda ir studentų savivaldos, kurioms priklauso knygynai, kavinės, teikiamos įvairios kitos paslaugos. Studentų savivaldos Šveicarijoje rūpinasi ir studentų apgyvendinimu bei teisinėmis, karjeros konsultacijomis.

„Kiek teko išgirsti bendraujant, tai Lietuvoje taip pat yra tokių pavyzdžių. Ne visose studentų savivaldose, bet senesnėse ir didesnėse jų tikrai galima rasti. Tokios paslaugos yra teikiamos už minimalų mokestį arba nemokamai, todėl yra itin reikalingos ir naudingos studentams. Manau, jog tai ypatingai svarbu. Lygindamas Šveicarijos ir Lietuvos sistemas suprantu, jog tokiems dalykams plėstis Lietuvoje trukdo nepalanki teisinė bazė, bet tikiu, jog Lietuvos studentams pavyks ją pakeisti“, – gerąja studentų savivaldų patirtimi bei lūkesčiais dalinosi šveicaras.

Šveicarijos aukštojo mokslo įstaigose taip pat didelis dėmesys yra skiriamas akademinei ir psichologinei studentų paramai. Jei studentas neišlaiko egzamino – jis turi susitikti su atsakingu asmeniu iš administracijos, kuris padeda susidėlioti mokymosi tvarkaraštį, įvertina kokiu būdu studentas lengviausiai mokosi ir padeda tuos būdus išnaudoti, paruošia jį artėjančiam perlaikymui, parodydamas, jog dabar studentas yra žymiai geriau pasiruošęs.

Studentams teikiama pagalba ir renkantis studijuojamus studijų dalykus: administracijos darbuotojai padeda jiems apsispręsti, kuriuos dalykus reikėtų studentams rinktis, norint gilintis į tam tikrą sritį arba kurie dalykai labiausiai padėtų geriau parengti savo baigiamuosius darbus.

Finansų trūksta ir Šveicarijoje

Konferencijos pradžioje Šveicarijos studentų sąjungos atstovas pristatė aukštojo mokslo finansavimo problemas. Šveicarijoje finansavimas aukštajam mokslui yra kantonų atsakomybė, todėl situacija skirtinguose šalies regionuose yra labai įvairi, todėl nelygi. Dėl šios priežasties VSS-UNES-USU ketina inicijuoti referendumą, kuris padėtų subalansuoti grantų skyrimo sistemą, atversiančią galimybes kiekvienam įgyti aukštąjį mokslą, nepaisant socialinių bei ekonominių veiksnių bei atsižvelgiant į kiekvieno norus ir gabumus.

Dominik Fitze patikino, kad referendumas yra aktyviai palaikomas studentų: „Reikalingus šimtą tūkstančių parašų mes surinkome dar 2010–2011 metais. Didžiąją dalį – lankydamiesi įvairiuose universitetuose. Beveik nebuvo studentų, kurie atsisakytų pasirašyti dėl šio referendumo, todėl galima teigti, kad visi studentai palaiko mūsų siekius reformuoti sistemą“.

„Šveicarijoje labai brangus pragyvenimas, todėl dažnam studentui tikrai labai trūksta pinigų. Net ir dirbdamas, jis sugeba užsidirbti lėšų, kurių tepakanka nusipirkti maisto ir užsimokėti už būstą. Vos 8 procentai Šveicarijos studentų gauna grantus iš savo kantonų, skiriamus atsižvelgiant tik į socialinius kriterijus – studento turimas pajamas. Norint užtikrinti, kad situacija pagerėtų – šis skaičius turi išaugti bent iki 20 procentų. Siekiame, jog visi studentai, nepriklausomai nuo jų tėvų finansinės situacijos galėtų įgyti universitetinį išsilavinimą, tad turime priversti valstybę perorganizuoti grantų sistemą taip, kad studentai iš mažesnes pajamas turinčių šeimų turėtų galimybę mokytis universitete“, – pasakojo šveicaras.

Pats Dominik Fitze mano, jog kiekviena Europos valstybė turi stengtis gerinti savo šalies švietimo sistemą, nes iki šiol niekur nėra sukurtas idealus aukštojo mokslo modelis. „Buvo įdomu konferencijos metu palyginti dviejų skirtingų šalių sistemas, diskutuoti su skirtingų sričių atstovais. Mano nuomone, VU SA yra teisingame kelyje į kitokią Lietuvos aukštojo mokslo sistemą“, – teigė nacionalinės Šveicarijos studentų sąjungos atstovas.

Tarptautinė konferencija ,,Socialinės dimensijos gerinimas universiteto aplinkoje“ – pirmoji konferencija Lietuvoje, kuri buvo skirta išimtinai socialinės dimensijos aukštajame moksle problematikai aptarti. Konferencija yra projekto ,,VU SA institucinis stiprinimas“, remiamo Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis, dalis.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Vardai

„Daugiau šypsenos“

Grąžinti verta

Kuriu ir apsaugau

„Susitikime lauke“

Renginių gidas

Parašykite atsiliepimą apie 15min