Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Švietimo būklės apžvalga: mokymas tampa parengimo baigiamiesiems egzaminams kursais

Abiturientai laiko privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Valstybinis egzaminas
Šaltinis: BNS
1
A A

Mokymas šalies mokyklose tampa parengimo baigiamiesiems egzaminams kursais, tad reikia pereiti prie kaupiamojo vertinimo sistemos, teigiama Švietimo tarybos atliktoje 2013–2016 metų švietimo būklės apžvalgoje.

„Mes iškeliame labai didelę problemą – baigiamųjų egzaminų vertinimą. Mokinių vertinimas orientuotas į momentinį žinių patikrinimą, mokymas – į baigiamuosius egzaminus, jis tampa parengimo baigiamiesiems egzaminams kursais ir nesuteikia pakankamai kritinio mąstymo kompetencijų, kurių kaip tik pasigenda tarptautiniai vertinimai“, – penktadienį spaudos konferencijoje Seime pristatydamas ataskaitos dalį apie bendrąjį ugdymą sakė Švietimo tarybos narys docentas Mindaugas Kvietkauskas.

Švietimo taryba teikia rekomendacijas kuo greičiau parengti kaupiamojo vertinimo sistemos koncepciją.

Anot jo, esant tokiai situacijai reikia keisti vertinimo sistemą, Švietimo taryba teikia rekomendacijas kuo greičiau parengti kaupiamojo vertinimo sistemos koncepciją ir ją įgyvendinti, kaupiamuoju balu papildant baigiamųjų egzaminų vertinimą.

Švietimo tarybos parengtoje ataskaitoje nurodoma, kad beveik prieš dvidešimtmetį įvesta valstybinė baigiamųjų egzaminų sistema, abiturientams egzaminus pradėjus laikyti centralizuotai, „anuomet turėjo didžiulį teigiamą poveikį švietimo sistemos skaidrumui“.

„Tačiau ją pernelyg sureikšminus, jos standartizuoti reikalavimai, į individualų mokinių pasiekimų lygį ir kūrybingumą neatsižvelgiančios vertinimo metodikos, šių metodikų taikymo trūkumai ir atotrūkis nuo bendrojo ugdymo programų gali sunaikinti visavertį bendrąjį ugdymą gimnazijose, kuris gali tapti (o kai kuriais atžvilgiais jau yra tapęs) tik parengiamaisiais kursais egzaminams laikyti“, – teigiama apžvalgoje.

Joje teigiama, kad baigiamųjų egzaminų vertinimas – momentinis dalykinių žinių patikrinimas – pernelyg dažnai neatspindi realių individualaus mokinio pasiektų rezultatų, kai svarbu ne tik pamatuoti jo įgytas standartines žinias, bet ir padarytą pažangą, individualią mąstymo brandą.

Švietimo taryba kelia klausimus ir dėl baigiamųjų egzaminų užduočių formuluočių, vertintojų kvalifikacijos, subjektyvaus vertinimo, ir akivaizdžiai yra iškilęs visų bendrojo ugdymo pakopų ir visų dalykų vertinimo pertvarkos poreikis.

„Šią problemą galėtų išspręsti kaupiamojo kriterinio vertinimo įvedimas. Jo sampratos kūrimo ir įgyvendinimo darbai jau vyksta, tačiau pernelyg lėtai. (...) Kaupiamasis vertinimas padėtų puikių rezultatų pasiekusiems mokiniams sklandžiai pereiti iš vienos ugdymo pakopos į kitą, o kartu sustabdytų nepatenkinamų rezultatų turinčių mokinių perkėlimą į aukštesnes klases“, – pažymima apžvalgoje.

Apžvelgdamas Lietuvos moksleivių pasiekimus tarptautiniame kontekste M.Kvietkauskas pažymėjo, kad tarptautiniuose tyrimuose Lietuva kyla į viršų, bet labai lėtai, tad iš esmės „galima kalbėti apie tam tikrą stagnaciją“.

„Tarptautiniai rezultatai gerėja, bet labai nežymiai, labai menkai, galim kalbėt apie tam tikrą stagnaciją. Pernelyg didelė dalis mokinių nepasiekia žemiausio lygio, atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą, ir pernelyg maža tų, kurie pasiekia aukščiausią lygį, yra kūrybingi, kompetentingi, nepriklausomai mąstantys. Lietuvos moksleivių elitas yra per plonas“, – sakė M.Kvietkauskas.

Kita didelė problema, pasak M.Kivetkausko, yra mokyklų lygio skirtumai centruose ir regionuose. „Yra didelis plyšys tarp gerų mokyklų ir mokyklų, kurių vertinimo rezultatai prastėja, ir tai rodo tą socialinį plyšį Lietuvoje, dalinantį centrus ir regionus. Tai yra bėdos, kurias bendrojo ugdymo sistemoje reikia spręsti, kad mes pajudėtume į strategijos iškeltą geros mokyklos tikslą“, – kalbėjo Švietimo tarybos atstovas.

Apžvalgoje konstatuojama, kad pasiekti geresnių rezultatų trukdo perkrautos ir nepakankamai tarpusavyje suderintos ugdymo programos, kokybiškų vadovėlių trūkumas, nepakankamas mokytojų profesinis pasirengimas.

„Labai svarbūs dalykai yra susiję su ugdymo programomis, jų atnaujinimu, suderinimu, turinio peržiūra ir kartu mokyklų aprūpinimu, kad jiems netrūktų priemonių, nes be priemonių, be mokytojų kvalifikacinio pasirengimo tas programas yra sudėtinga įgyvendinti“, – kalbėjo M.Kvietkauskas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min