„Kadangi pamokų skaičiaus skirtumas yra didelis, siekiant nediskriminuoti moksleivių, imtasi šių priemonių, tai yra sumažinta rašinio apimtis“, – pirmadienį Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme sakė ŠMM atstovė.
Ji pabrėžė, kad tautinių mažumų abiturientai per visus dvylika mokymosi metų turėjo 818 valandų mažiau lietuvių kalbos pamokų, palyginti su lietuviškomis mokyklomis.
LVAT pirmadienį ėmėsi kelių opozicijos parlamentarų skundo dėl švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymo, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvintas lietuvių kalbos brandos egzaminas.
Klausiama, kiek laiko galios padaryti palengvinimai, ŠMM atstovė sakė, kad ministras spręs, įvertinęs šių metų lietuvių kalbos egzamino rezultatus.
„Ministro pozicija – tokia, kad įvertinus egzamino rezultatus bus sprendimas dėl tolesnio įsakymo galiojimo, tai yra, ar palengvinimas dar būtų numatytas metus ar dvejus“, – sakė ŠMM atstovė.
Tuo metu LVAT ministro įsakymą apskundusių parlamentarų poziciją išdėstęs konservatorius Valentinas Stundys argumentavo, kad dėl skirtingų lietuvių kalbos egzamino reikalavimų tautinių mažumų mokyklų abiturientams moksleiviai atsiduria nelygiavertėse sąlygose.
Brandos egzaminas yra ir stojamasis egzaminas, todėl vaikai atsiduria nelygiavertėse sąlygose
„Brandos egzaminas yra ir stojamasis egzaminas, todėl vaikai atsiduria nelygiavertėse sąlygose. Egzamino pakeitimas sukūrė visiškai skirtingas sąlygas Lietuvos abiturientams. Ministras įsakymu iš esmės pakeitė egzamino programą, nes keitė rašinio apimties ir turinio dalykus“, – teismo posėdyje sakė V.Stundys.
Sulaukęs klausimo, ar abiturientai lygiomis sąlygomis rengėsi egzaminui, įvertinant mažesnį lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose, V.Stundys pabrėžė, kad tam tikrų palengvinimų, nekeičiančių egzamino esmės, tautinių mažumų mokyklų moksleiviams buvo numatyta anksčiau – leista padaryti daugiau rašymo, skyrybos klaidų ir t.t.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad moksleiviai tautinių mažumų mokyklose šalia lietuvių mokosi ir savo gimtosios kalbos, ir per šias pamokas mokosi lietuvių kalbos brandos egzaminui reikalingų dalykų – visuotinės literatūros, rašyti rašinį.
Buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius teisme tvirtino, kad įsakymu dėl egzamino palengvinimo ministras nesilaikė galiojančių teisės aktų rengimo ir priėmimo taisyklių.
„Žinodami Švietimo įstatymo nuostatas dėl vienodo turinio pasiekimų patikrinimo, mes teigiame, kad žodžių apimties ir autoriaus skaičių pakeitimas esmingai keičia egzaminų sąlygas“, – sakė G.Steponavičius.
Klausiamas, ar moksleiviams buvo sudarytos vienodos galimybės pasirengi egzaminui, G.Steponavičius pakartojo, jog tautinių mažumų mokyklų abiturientams leista padaryti daugiau klaidų, bet ši lengvata buvo susijusi su egzamino vertinimu, o ne turiniu.
Žinodami Švietimo įstatymo nuostatas dėl vienodo turinio pasiekimų patikrinimo, mes teigiame, kad žodžių apimties ir autoriaus skaičių pakeitimas esmingai keičia egzaminų sąlygas
„Priėmus naujos redakcijos Švietimo įstatymą, Švietimo ir mokslo ministerija turėjo prievolę priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, ir buvo pasirinktas kelias, kad nuo 11-os klasės mokant pagal atnaujintas programas buvo išlygintos galimybės. Kartu 2012 metais vykdytas visos Lietuvos metu bandomasis testas, kurio metu bandyta išsiaiškinti lietuvių kalbos lygį, taip pat ir tautinių mažumų mokyklose. Šio testo rezultatais remiantis priimtas sprendimas, kad tautinių mažumų abiturientams bus leidžiama padaryti daugiau klaidų, gramatikos klaidų. Egzamino turinys buvo vienodas, bet vertinant palengvinimai buvo numatyti. Tuo metu dabartiniai pakeitimai numatė susiaurinimą egzamino apimties“, – kalbėjo buvęs švietimo ministras.
Opozicija teismui apskundė D.Pavalkio įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje sumažintas nuo 500 iki 400. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taip pat padidintas pasirenkamų autorių skaičius.
Teismui įsakymą apskundę parlamentarai teigia, kad numatant išimtis atsisakyta bendro lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, o tai neatitinka Švietimo įstatymo nuostatos, kad „mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams“.
Teismo prašyta bylą nagrinėti skubos tvarka, tačiau LVAT tai daryti atsisakė argumentuodamas, kad byla yra itin sudėtinga ir nacionaliniuose teismuose bus sprendžiama pirmą kartą.
Pirmadienį bylą atvertęs teismas sprendimą žada liepos viduryje. Teismas skundą pradėjo nagrinėti abiturientams jau pasitikrinus valstybinės kalbos žinias. Vienintelį šiuo metu privalomą lietuvių kalbos egzaminą baigusieji mokyklas laikė prieš savaitę.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad vienas iš svarbiausių byloje keliamų klausimų yra leistinos pozityviosios diskriminacijos ir asmenų lygybės principo santykio nustatymas.
Anot teismo, byloje būtina atlikti išsamią teisinę analizę, kruopščiai ištirti šalių argumentus, gauti jų papildomas nuomones ir paaiškinimus dėl nagrinėjamų klausimų, surengti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, išklausyti ekspertų nuomones.
Teismas taip pat kreipėsi į Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos mokslų akademijos bei Europos teisės departamento teisės ekspertus, prašydamas pareikšti savo nuomonę.
