D.Pavalkis žada, kad ŠMM šiemet didins fizinių, technologinių ir gamtos mokslų finansavimą, mat būtent šios kryptys pritraukia užsienio kapitalą, užtikrina gamybą ir pramonės verslo plėtrą, didina mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą.
„Jei nebus pramonės, nebus nieko daugiau“, – konstatavo ministras.
Bendra Europos Sąjungos tendencija atsispindi ir Lietuvoje – čia irgi labiausiai trūksta inžinierių, technologų, biotechnologų, informacinių technologijų specialistų. Pavyzdžiui, tyrimas parodė, kad Lietuvoje trūksta apie 8 tūkst. informacinių technologijų specialistų.
„Tačiau tai nereiškia, kad visiems jiems reikia aukštojo išsilavinimo. Gal tik tūkstančiui reikia universitetinio išsilavinimo, 3 tūkst. – kolegijos, o likusiems – profesinio“, – aiškino D.Pavalkis.
Jis priminė apie ŠMM ketinimus steigti kompiuterininkų rengimo profesinę mokyklą. Tikimasi, kad ji duris atvers jau šių metų rugsėjo 1 dieną, blogiausiu atveju – nuo 2015 metų sausio 1-osios.
Abiturientų skaičius šiemet bus 5 proc. mažesnis nei pernai, studijų skaičius susitrauks 2 proc., tačiau finansavimas joms išliks nepakitęs.
„Tai nebūtinai turi būti pririšta prie mokslo metų, nes čia bus laukiami žmonės jau po vidurinio ar net aukštojo išsilavinimo. Jie gaus pusės metų intensyvų kursą, per kurį galės įgyti tas kompetencijas, kurių reikia darbo rinkoje“, – aiškino ministras.
Jis sakė nesitikintis, kad Ūkio ministerija galėtų pateikti tendencijas, kokių specialistų labiausiai truks po 5–6 metų.
„Reikia bandyti kurti modulines programas, kad tapęs inžinieriumi studentais su keliais papildomais moduliais gautų inžinieriaus-elektriko ar inžinieriaus-mechaniko specialybę“, – vieną iš receptų, kaip tapti universalesniam, pristatė D.Pavalkis.
Dėl demografinių priežasčių abiturientų skaičius šiemet bus 5 proc. mažesnis nei pernai, studijų skaičius susitrauks maždaug 2 proc., tačiau finansavimas joms liks nepakitęs.
Iš viso bakalauro ir vientisosioms studijoms 2014 metais numatoma skirti apie 30 mln. litų. Planuojama, kad valstybės finansavimą galėtų gauti 15,5 tūkst. studentų: 14,4 tūkst. pirmakursių gautų studijų krepšelius, daugiau nei tūkstantis – tikslinį finansavimą fiziniams ir technologijos mokslams, ypač informacinių technologijų studijoms.
„Vadinasi, vieno studento įkainis didėja, tikimės, kad tai padės pagerinti mokymosi kokybę“, – kalbėjo D.Pavalkis.
Jis atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais auga mokinių, pageidaujančių mokytis profesinėse mokyklose, skaičius. Pernai profesinėse mokyklose, į kurias stojo 21,5 tūkst. žmonių, netgi reikėjo ieškoti papildomų vietų ir skirti papildomą finansavimą.
Atsižvelgiant į specialistų darbo rinkoje perteklių numatoma mažinti socialinių mokslų, tokių kaip verslo ir vadybos, teisės finansavimą.
Atsižvelgiant į specialistų darbo rinkoje perteklių numatoma mažinti socialinių mokslų, tokių kaip verslo ir vadybos, teisės finansavimą.
Sudaromos sąlygos daugiau studentų priimti į visuomenės saugumo, žemės ūkio, sporto, visuomenės sveikatos, slaugos bei inžinerijos specialybes.
Plačiau apie studijų programas bus galima sužinoti Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vasario 6–8 d. vyksiančioje parodoje „Mokymasis. Studijos. Karjera 2014“.
Paroda „Litexpo“ parodų centre vyks jau 12-ą kartą. Tai yra vienas iš trijų lankomiausių parodų rūmų organizuojamų renginių.
Pastebima, kad pastaraisiais metais parodos lankytojų amžiaus jaunėja: studijomis domisi ne tik abiturientai, bet ir pirmųjų gimnazijos klasių moksleiviai.
Išankstinius bilietus į studijų mugę jau nusipirko 6 tūkst. mokinių. Bilietai parodų rūmų kasoje moksleiviams ir studentams kainuos 5 litus.
