Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Švietimo ir mokslo ministrė Kaune: „Sudėkim ginklus, sėskim prie bendro stalo – reikia diskusijos“

Konferencijos akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė
Šaltinis: 15min/BNS
3
A A

Trečiadienį Kauno Studentų skvere, šalia VDU ir KTU universitetų, po atviru dangumi vyko laikinosios sostinės aukštųjų mokyklų atstovų diskusija dėl aukštojo mokslo reformos. Joje dalyvavusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė prasitarė, jog dėl Seimo pirmininko pristatytos VDU vizijos dėl jungimosi vertėtų padiskutuoti.

„Mes kviečiame didesnei diskusijai Kaune ir norime pasižiūrėti, kiek toli galime nueiti, realizuodami Vyriausybės pateiktą siūlymą“, – BNS paklausta, kaip vertina Vyriausybės siūlymui prieštaraujančią iniciatyvą sakė ministrė.

Ji teigė, kad ministerijos siūlymas dėl dviejų universitetų Kaune dar nėra pakankamai išdiskutuotas ir pabrėžė iniciatyvų, kylančių iš universiteto bendruomenių, svarbą.

„Mechaniniai siūlymai jungti kažką su kažkuo – jie tikrai nesprendžia mokslo ir studijų kokybės stiprinimo. Yra labai svarbu, dėl ko jungiasi universitetai. Tai tas siūlymas dviejų universitetų dar nėra plačiai išdiskutuotas, bet iniciatyva bendradarbiauti akademiniame pasaulyje visada yra sveikintina“, – sakė ji.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis antrai pagal dydį Seime opozicinei konservatorių frakcijai antradienį pristatė VDU planus prie savęs jungtis kitus universitetus ir tapti nacionaliniu. V.Pranckietis pripažino, kad toks universitetų jungimasis prieštarautų Vyriausybės pateiktam planui, bet pabrėžė pačių universitetų siekį jungtis.

Pagal V.Pranckiečio pristatytą siūlymą, prie VDU prisijungtų LSU, ASU ir LEU. Pagal Vyriausybės siūlymą, į bendrą universitetą taip pat turėtų susijungti ir KTU.

Paklausta, ar nemano, jog tokios iniciatyvos gali sutrukdyti reformai, J.Petrauskienė atsakė, kad dėl reformos reikia tartis.

„Tai labai sudėtingas procesas. Yra išreikšta pozicija, ją pateikė Vyriausybė Seimo nutarimo pavidalu ir dabar ieškoma kelių, kaip realizuoti tą sprendimą“, – kalbėjo ji.

Siūlo sudėti ginklus

Ministrė trečiadienį atvyko į susitikimą su Kauno aukštųjų mokyklų bendruomenėmis.

„Aukštojo mokslo sistemos problemų spektras – didelis. Yra pasiūlyti trys keliai, kaip jas spręsti. Kaunas turi penkis universitetus, didžiulį akademinį potencialą. Akademinė bendruomenė yra didžiausia vertybė Kaune. Svarbu sutelkti jėgas, vykdyti veiklą kartu, taip pasiekiant kokybiškesnes studijas, nekonkuruoti vienas su kitu. Taip būtų suteikiama galimybė stipresnėms grupėms vykdyti mokslinius tyrimus. Toks yra mūsų siūlymas.

Noriu prasklaidyti vieną mitą: Vyriausybė, teikdama siūlymą jungti keturis universitetus Kaune, neturi intencijos padiktuoti pavadinimą universitetui. Bendruomenės turi nutarti. Turime dėti ginklus į šalį ir sėsti prie vieno stalo ir ieškoti sąlyčio taškų. Vyriausybė nepasakė, kaip tai turi būti padaryta. Turime metus susitarti, kokia yra Kauno universitetinė vizija. O Vyriausybė tik turi investuoti, kad Kaune būtų stiprus universitetas“, – diskusijos metu kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė.

Tik pradėjus kalbėti ministrei, priešais diskusijos dalyvius atsistojo prašalietė, kuri ėmė skanduoti įvairius šūkius, teigė norinti pasisakyti. Moteris buvo neblaivi, rėkė: „kas vairuos mašinas, jei visi universitetuose mokysis“. Ji paprašė tiesiogiai transliuojamos diskusijos dalyvių pridegti jai cigaretę, neklausė nurodymų pasišalinti.

„Universitetų jungimųsi patirties Europoje netrūksta – skaičiuojama apie 100 atvejų. Mes kalbame apie santykį tarp valstybės ir akademinės bendruomenės. Daug metų Lietuvos aukštojo mokslo politika yra kritikuojama dėl to, jog neturi jokios vizijos, strategijos. Dabar yra pasiūlyta kryptis. Šiandien mes tariamės, kaip ją pasiekti“, – patikino ministrė.

Netrūko Studentų skvere ir transparantų, kuriais Kauno universitetų bendruomenės atstovai išsakė savo požiūrį į numatomą aukštojo mokslo reformą. Piktintasi, jog siekiama Kembridžo universiteto studijų kokybės, o algos atitinka tik Kambodžos dėstytojų atlygį.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Konferencijos akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Konferencijos akimirkos

Svarbiausias – kokybės klausimas

VDU profesorė Vilma Žydžiūnaitė diskusijos metu pasidžiaugė, kad pagaliau, kalbant apie reformą, ėmė kisti retorika – tarpusavio susikalbėjimo link.

„Rūpestį kelia tik studijų kokybė. Ji niekada nebus pasiekta aukšta tik mechaninėmis priemonėmis – per sujungimą. Kaip ta kokybė gali būti užtikrinta, kada siekiama dirbtinai jungti visiškai skirtingas kultūras? Nekalbu apie tai, kuri ta kultūra yra geresnė“, – teigė ji.

Jei stojimo balą pakeltume kiek aukščiau, po metų laiko pusė universitetų būtų „ant bankroto ribos“.

Jai pritarė ir KTU atstovė: „Svarbiausia yra kokybė. Jos kartelė turi būti aiški. Jei stojimo balą pakeltume kiek aukščiau, po metų laiko pusė universitetų būtų „ant bankroto ribos“. Šitiek metų nieko nedarėm. Reikia konkrečių pasiūlymų, ką darysim. Nes jei į universitetą gali įstoti studentas, kurio balas yra 1,2, tai nėra universitetas. Niekur pasaulyje taip nėra.“

Pasak VDU lektoriaus Algirdo Davidavičiaus, aukštojo mokslo reformą norima įvesti Lietuvos politikos kultūrai būdingu būdu – grupiniu instituciniu susitarimu, nors Konstitucija numato universitetų bendruomenių balso teisę autonomijos rėmuose.

„Negirdžiu jokių argumentų, kodėl mes, VDU profesoriai, turėtume šiai reformai pritarti, nes ji sukonstruota tokiu būdu, kad joje būtų ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Akivaizdu, jog KTU ir VU būtų tie laimėtojai. Pateikiama taip, jog humanitariniai mokslai Lietuvoje yra nerentabilūs. Neva tai jų yra per daug, kokybė prasta. Nors statistika rodo, jog, anaiptol, techninių specialybių studentai turi daugiau problemų įsidarbindami Lietuvoje. Šia reforma ardomos nusistovėjusios kultūros, bendruomenės, humanitarinio mokslingumo pamatas, kurio buvo siekta valstybę kuriant“, – piktinosi A.Davidavičius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Konferencijos akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Konferencijos akimirkos

Diskusijos metu pasisakė ir studentai, patikinę, jog konsolidacija yra būtina. Anot jų, egzistuoja trys tikslai, kurių reikia siekti: reikia didinti stipendijas (70 proc. studentų bakalauro metu dirba darbą, nesusijusį su studijomis, tad dėl to kenčia mokslai), turi gerėti infrastruktūra bei turi būti numatytas planas, kaip kelti dėstytojų kompetenciją.

„Apie konsolidaciją jau seniai kalbame. Vieniems svarbūs pastatai, kitiems – pinigai. Bet niekas nekalba apie studentus. Jie nežino, kokį universitetą baigs. O jei studentas nenori tęsti mokslų naujoje aukštojoje mokykloje, kas bus su juo? Kada iš viso to chaoso, į kurį bus sumesti universitetai, gims tas stiprus žadamas vienas universitetas? Kiek kartų praeis?“ – klausimus kėlė viena studenčių.

25 000 studentų – mažas ar didelis universitetas?

Keltas diskusijos metu klausimas, kokiu keliu nori eiti Kauno universitetai: apsaugoti savo bendruomenes ir būti uždari, ar tapti konkurencinga pasaulio universitetams aukštąja mokykla.

Tarptautiniame kontekste mūsų universitetai yra miniatiūriniai. Masiškumas yra svarbus. Manau, Kaunui vieno universiteto yra per akis. Būtų 25 000 studentų universitetas, o tai yra mažas universitetas.

„Ar norime žaisti institucinius žaidimus, ar turime platesnę viziją? Tarptautiniame kontekste mūsų universitetai yra miniatiūriniai. Masiškumas yra svarbus. Manau, Kaunui vieno universiteto yra per akis. Būtų 25 000 studentų universitetas, o tai yra mažas universitetas. Rodos, sėdim savo institucijose užsidarę, saugom kažką mistinio savo. O kai susitinkam ir pradedam kalbėtis, suprantame, kad esame daug arčiau vienas kito“, – teigė KTU dėstytojas Ainius Lašas.

Arvydas Stasiulis, Lietuvos sporto universiteto profesorius, paprieštaravo A.Lašo išsakytoms mintims, teigdamas, jog teko stažuotis daug mažesniuose užsienio sporto universitetuose, tačiau jų lygis – itin aukštas. LSU atstovas piktinosi, jog Lietuvoje sporto mokslams valstybė skiria bene mažiausią finansavimą.

„Ar Kaunui, Lietuvai yra blogai stiprus sporto universitetas? Ar įmanoma sinergija su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu? Žinoma, kad įmanoma. Mes neatmetame nė vieno varianto“, – teigė jis.

Pasisakyti šiuo klausimu panoro ir LSMU atstovas Kęstutis Petrikonis, patikinęs, jog šiuo metu visi kalba tik teoriniu lygmeniu, nors 2010 m. reformos scenarijus jau buvo įgyvendintas praktiškai, sujungiant Lietuvos medicinos universitetą ir veterinarijos akademiją.

„Mes žinome, ką reiškia gyventi sujungus skirtingas kultūras. Dėl to švietimo ir mokslo ministrės veiksmus mes palaikome, nes žinome, kad sujungimas įmanomas. Tiesiog egzistuoja daug baimės išeiti iš savo komforto zonos. Po sujungimo išaugo užsienio studentų skaičius pas mus. Tiek, kad nė vienas kitas universitetas tuo negali pasigirti. Mes pasiekėme rezultatų, savo srityje esam lyderiai. Visi turi išsigryninti, padaryti sprendimus“, – tikino jis.

Laima Taparauskienė, Aleksandro Stulginskio universiteto prorektorė, pabrėžė, kad niekas nenori saugoti savo karalysčių, nėra valdomi ambicijų, nes puikiai suvokia, kad Lietuvoje šiuo metu yra sodybų tuštėjimo metas: „Mūsų studijų kokybė yra aukšta, bet demografinis rodiklis verčia ieškoti sprendimų. Taip, kaip gyvenome iki šiol, toliau gyventi negalime.

Tačiau apie reformą negalime kalbėti kaip apie tabletę, numalšinančią skausmą. O kur to skausmo priežastys? Vyriausybė pasako A, bet nepasako B. Steigia Kauno universitetą, o nežinome, koks bus modelis, kokia valdymo struktūra. Mūsų sprendimas – eiti integracijos keliu, žiūrint, su kuo mes galime turėti sinergiją studijose ir moksliniuose tyrimuose. Dėl to pradėjome diskusiją su VDU.“

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Konferencijos akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Konferencijos akimirkos

Kęstutis Driaunys, VU Kauno fakulteto atstovas, teigė, jog universitetai nesusitaria dėl to, kad nėra aiškūs tikslai, reformos terminai – paskelbta pertvarka, o neaišku, iki kada ji turi būti įvykdyta. Anot jo, reikia kalbėti apie tai, ką reforma atneš gero, apie studijų kokybę, o ne institucinę pertvarką.

Švietimo ir mokslo ministrė jam atsakė, jog terminas yra numatytas – iki 2018 m. birželio. Pasak jos, iškėlus reformos idėją, buvo gauti 43 siūlymai, kuriuos speciali sudaryta darbo grupė nagrinėjo.

„Yra daug būdų studijų kokybei pamatuoti. Ar užsienio ekspertų vertinimai nėra vienas iš jų? Vyriausybės programoje yra įvardyta ambicija. Siekis Lietuvoje turėti nors du universitetus, kurie galėtų turėti stiprias pozicijas tarp stipriausių Europos universitetų. Nėra svarbu, kas su kuo, yra svarbu – vardan ko“, – patikino J.Petrauskienė.

Pagal Vyriausybės siūlomą planą, Kaune veiktų plačios aprėpties universitetas, į kurį būtų sujungti Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto universitetai. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas liktų kaip atskira aukštoji mokykla.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min