Dabar populiaru
Publikuota: 2016 gegužės 24d. 08:04

A.Pitrėnienė: laikai, kai universitetai priimdavo daugiau doktorantų už mažesnę studijų kainą, baigėsi

Audronė Pitrėnienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Audronė Pitrėnienė

15min pasiekė informacija, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ketina Vyriausybei siūlyti mažinti doktorantūros vietų universitetuose skaičių. Redakcijos žiniomis, ruošiamasi mažinti 13 vietų.

Tačiau švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė 15min tikino, kad sprendimas dėl doktorantūros vietų universitetuose skaičiaus šiuo metu nėra priimtas.

„Tikimės, kad sprendimas dėl doktorantūros vietų skaičiaus bus priimtas Vyriausybėje artimiausiu metu“, – sakė ministrė.

Doktorantūros studijoms – ypatingas dėmesys

A.Pitrėnienė tvirtino, kad doktorantūros studijoms ministerija skiria ypatingą dėmesį: „Šiemet valstybės finansavimą priėmimui į doktorantūrą planuojame didinti ketvirtadaliu – 1,3 mln. eurų: jei 2015 m. jam buvo skirta 4,9 mln. eurų, tai 2016 m. – 6,2 mln. eurų. Į doktorantūros studijas 2016 m. numatoma priimti per 500 būsimųjų tyrėjų“.

Nors doktorantūros finansavimą ŠMM padidino, priėmimo į doktorantūrą skaičius išlieka toks pats kaip praėjusiais metais – 502.

„Mūsų papildomai skiriamą finansavimą universitetai nutarė nukreipti į kokybę. Anksčiau jie priimdavo daugiau doktorantų už mažesnę studijų kainą, tai reiškia, kad kentėjo studijų kokybė, o šiemet nutarė kainos nebemažinti. Džiaugiamės, kad universitetų požiūris į studijų kokybę keičiasi“, – komentavo ministrė.

Doktorantūrai finansuoti ŠMM pasitelkia ir ES struktūrinius fondus. Doktorantūros studijoms 2014–2020 m. laikotarpiu skiriama 22,4 mln. eurų. Tai sudarys galimybę papildomai finansuoti 400 doktorantūros studijų vietų, iš jų 70 doktorantų planuojama priimti šiemet.

„Mūsų pastangos pritraukti geriausius protus į doktorantūrą – sisteminės. Nuo 2015 m. spalio 1 d. ketvirtadaliu padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantai gauna 394,25 euro stipendiją, o vėlesniųjų metų doktorantai – 456 eurus. Planuojame jas didinti ir toliau“, – sakė A.Pitrėnienė.

Pataria atsiminti padarytas investicijas

Kauno technologijos universiteto (KTU) KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. Sigitas Tamulevičius 15min teigė, kad vertinant doktorantų poreikį ir politiką dėl doktorantų skaičiaus, reikėtų atsiminti padarytas investicijas bei sutartą mokslo ir tyrimų vystymo strategiją.

Lietuvoje, pasak KTU mokslininko, yra įsteigti penki Integruoti mokslo, studijų ir verslo slėniai, kuriuose yra koncentruojami moksliniai tyrimai. Tam buvo skirtos didelės ES struktūrinių fondų lėšos.

Sukūrėme infrastruktūrą, kurioje galima ugdyti inovatyviai mąstančius tyrėjus, kurių taip reikia Lietuvos verslui, orientuotam į aukštąsias technologijas, – svarstė prof. S.Tamulevičius.

„Norint užtikrinti, kad visos struktūros ir sistema veiktų, reikia ir darbo rankų. Antra vertus, sukūrėme infrastruktūrą, kurioje galima ugdyti inovatyviai mąstančius tyrėjus, kurių taip reikia Lietuvos verslui, orientuotam į aukštąsias technologijas“, – svarstė prof. S.Tamulevičius.

Doktorantus jis regi kaip milžinišką potencialą, kuris turėtų būti išnaudotas, įsisavinant ne tik įrangą ir technologijas, bet ir kuriant naujus produktus, naujas technologijas: „Būtent doktorantas ir yra tas aktyviausias veikėjas, dirbantis kartu su patirtį turinčiais mokslininkais, kai kalbame apie naujų produktų kūrimą, integraciją į Europos mokslinius tinklus ir pan. Pritraukti potencialių doktorantų į skelbiamus doktorantūros konkursus nekyla problemų, ypač pastaruoju metu, kai atvėrėme KTU „Santakos“ slėnio duris. Jaučiame didelį jaunų tyrėjų susidomėjimą ir norą dirbti mokslinį darbą“, – tikino S.Tamulevičius.

Doktorantų skaičių reikėtų smarkiai didinti

KTU mokslininko nuomone, doktorantų skaičių reikia smarkiai didinti arba bent jau nemažinti jo: „Negaliu pasakyti tiksliai, kiek reikėtų didinti doktorantūros vietų skaičių, tačiau pateiksiu bendrą tendenciją atspindintį pavyzdį. Medžiagų inžinerijos kryptyje KTU šiais metais yra pasiūlyta apie 30 tematikų, t.y. potencialiai galėtume priimti tokį skaičių doktorantų, kuriems yra užtikrinama darbo vieta ir suformuluojamas mokslinis uždavinys“.

Vis dėlto statistiškai KTU tikisi gauti tik 6 vietas. Taigi, pasak S.Tamulevičiaus, neatitikimas tarp galimybių ir doktorantūrai skiriamų lėšų yra didžiulis – yra daug galimybių, kurios neišnaudojamos.

Vakarų universitetuose yra normali praktika, kai pagrindiniai tyrėjai yra doktorantai, dirbantys kvalifikuotų žmonių komandoje.

„Mes taip pat jau turime sukurtas tokias sąlygas, kai iš doktoranto galima reikalauti, kad jis generuotų reikalingą inovatyvų produktą. Jei jau padarėme investicijas į analitinę, technologinę aparatūrą, reikia stengtis, kad jos duotų grąžą“, – įsitikinęs KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.

Jei mažinsime doktorantų skaičių, ateityje, pasak pašnekovo, galime turėti gražų mokslo istorijos muziejų, kuriame yra labai gražių mokslo eksponatų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Video

02:16
01:00
01:14

Visi į lauką!

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Parašykite atsiliepimą apie 15min