15min be reklamos
2022 10 10, 09:11

Švietimo profesinė sąjunga ragina nedelsiant didinti sektoriaus finansavimą

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) ragina švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę imtis iniciatyvos ir nedelsiant spręsti Lietuvos švietimo sistemos finansavimo atsilikimą nuo išsivysčiusių šalių vidurkio.
Lėšos švietimui
Lėšos švietimui / 123RF.com nuotr.

„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare yra ir Lietuva, spalį paskelbė ataskaitą, pagal kurią matyti, kad tragiškai atsiliekame finansuodami švietimo sistemą. Įvertinus ataskaitos skaičius, lieka griebtis už galvos ir reikalauti ministrės J.Šiugždinienės atsakomybės už neveiklumą“, – sąjungos išplatintame pranešime sakė LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

„Lietuvos politikai deklaruoja, kad siekia geriausių EBPO šalių lygio švietimo, tačiau finansavimo tam neskiria. Todėl ir turime tokius mokinių pasiekimus, kurie tik blogės“, – pabrėžė pirmininkas.

Ataskaitoje nurodoma, kad visos EBPO šalys švietimui skiria ženklią biudžeto dalį. 2019 metais EBPO šalys švietimo ir mokslo įstaigoms vidutiniškai skyrė 4,9 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvoje finansavimas sudarė 3,5 proc., rašoma pranešime.

Valstybės išlaidos švietimui nuo pradinio iki aukštojo mokslo Lietuvoje sudarė 8,9 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų, tuo metu EBPO vidurkis siekia 10,6 proc.

„Jeigu aklai vertiname procentus, skirtumas gali neatrodyti toks didelis, tačiau procentus pavertus pinigais, skaičiai susidaro įspūdingi. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad lyginama su vidurkiu, o ne šalimis, kurios skiria daugiausiai lėšų“, – teigė E.Milešinas.

Anot profsąjungos, išlaidos švietimui, išreikštos BVP arba valstybės biudžeto dalimi, yra svarbūs rodikliai ir rodo, kokią svarbą šalys teikia švietimui priimdamos biudžetinius sprendimus. Tačiau šie skaičiai neparodo bendros vienam mokiniui tenkančios finansavimo sumos, nes BVP lygis, valstybės biudžetai ir mokinių skaičius įvairiose šalyse skiriasi.

Vertinant lėšų kiekį, tenkantį vienam besimokančiam, skirtumai dar didesni Lietuvos nenaudai.

EBPO šalys nuo pradinio iki aukštojo mokslo vidutiniškai skiria apie 12 tūkst. eurų vienam mokiniui per metus. Lietuva 2019 metais vienam mokiniui per metus išleido 8250 eurų. Lietuvos išlaidos 6–15 metų mokinio ugdymui buvo apie 73 tūkst. eurų, o EBPO vidurkis – 107 tūkst. eurų.

„Svarbu pažymėti, kad didžiąją šių investicijų dalį sudaro pedagogų darbo užmokestis. Išsivysčiusių šalių politikai ir švietimo ministrai suvokia, kad kalbėdami apie švietimą, kalbame apie investicijas į šalies ateitį ir jos klestėjimą. Tuo metu mūsų ministrė vis dar kalba, kad mokytojo profesija – pašaukimas. Su tokiu požiūriu ir tokiu pedagogų finansavimu apie išsilavinusią Lietuvą galime net nesvajoti“, – įsitikinęs E.Milešinas.

EBPO šalys vidutiniškai per metus išleidžia apie 10 tūkst. eurų vienam mokiniui pradinėse klasėse ir 11,6 tūkst. eurų vienam mokiniui vidurinėje mokykloje.

Lietuvoje vienam mokiniui pradinėse klasėse tenka 7,2 tūkst. eurų per metus, o vidurinėje – 7,3 tūkst. eurų. Be to, vidurinėje mokykloje tai vienos mažiausių verčių EBPO šalyse, rašoma pranešime.

LŠMPS save vadina didžiausia švietimo profsąjunga, ji teigia turinti 11 tūkst. narių.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Iliuzionistas Rokas Bernatonis priima iššūkį: degalų taupymo magija
Parašykite atsiliepimą apie 15min