Projekto „Septynių jūrų kapitonai“ tikslas – sujungti visų sričių studentų potencialą bendroms verslo idėjoms. Organizatoriai pabrėžia, kad projekto dalyviai gali būti iki šiol nieko negirdėję apie tai, kaip kuriami verslo planai ir neturėti jokios verslo kūrimo patirties – šios žinios bus suteikiamos projekto metu.
Vis dėlto besibaigiant registracijos laikui skaičiuojama, kad aktyviausiai projektu domisi socialinių mokslų, pavyzdžiui, ekonomikos ar verslo vadybos studijų programų studentai. Jų dalyvauti projekte užsiregistravo apie pusantro karto daugiau nei tiksliųjų mokslų studentų.
Aukštųjų mokyklų dėstytojai tai aiškina skirtingu socialinių ir tiksliųjų mokslų studentų požiūriu į verslumą. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktoriaus ir KTU dėstytojo Bronislovo Burgio, nemaža dalis tiksliųjų mokslų studentų yra linkę manyti, kad verslumo jiems nereikia.
„Studentai mano, kad užtenka pasiruošti tik tam tikrai konkrečiai specialybei. Tačiau gyvenime labiau reikia bendro universitetinio išsilavinimo ir verslumo – jis ypač padeda prisitaikyti kitoje srityje nei studento įgyta specialybė“, – sako B. Burgis.
Jo manymu, socialinių mokslų studentai geriau suvokia verslumo poreikį todėl, kad jų specialybės yra mažiau apibrėžtos. „Jie supranta, kad turi bandyti „prasisukti“ patys, todėl ieško galimybių, dalyvauja verslumo ugdymo projektuose. O štai, pavyzdžiui, Elektros inžinerijos studentas mano, kad bus elektrikas ir jam mažiau įdomūs panašūs pasiūlymai ar projektai. Tačiau svarbu suprasti, kad universitetą baigęs elektrikas nelaipios į stulpus ir nesuks lempučių – jam savo darbe reikės būti ir vadybininku, ir vadovu, ir organizatoriumi“, – teigia KTU Taikomosios matematikos katedros docentas.
Tuo metu Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius Nacionalinės pažangos premijos laureatas Artūras Žukauskas pabrėžia, kad nors socialinių ir tiksliųjų mokslų studentų požiūriai į verslumą skiriasi, versle reikėtų išnaudoti juos abu. Pasak jo, vadybos ar ekonomikos studentai išmano verslo principus, tačiau neturi teorinių kitos srities žinių. Tiksliųjų mokslų studentai, priešingai, – išmano teoriją, kuri gali tapti verslo pagrindu, tačiau neturi vadybinių įgūdžių. Šiuos įgūdžius įgiję jie galėtų tapti profesionaliais gamybos ar inovacijų vadybininkais.
„Ugdant tiksliųjų mokslų studentų verslumą, būtų galima sukurti kur kas pažangesnius verslus, kurie būtų paremti ne tik pirkimo – pardavimo principais, bet ir naujais išradimais. Tokie verslai gerokai vertingesni visai valstybei“, – sako A. Žukauskas.
Projektą „Septynių jūrų kapitonai“ vykdo Lietuvos verslo darbdavių konfederacija kartu su partneriais: Vilniaus universitetu, Kauno technologijos universitetu ir Utenos kolegija. Apie 60 proc. projekto dalyvių vietų skirta biomedicinos, informacinių technologijų, inžinerijos, fizinių ir kitų tiksliųjų mokslų studentams, o likę 40 proc. – visų likusių krypčių studentams. Siekiama ir geografinės įvairovės – ne mažiau nei 40 proc. dalyvių į projektą susirinks iš kitų miestų nei Vilnius. Tikimasi, kad tokia dalyvių įvairovė padės sugeneruoti naujų, inovatyvių ir įdomesnių idėjų. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Daugiau informacijos apie projektą pateikiama interneto svetainėje www.kapitonai.lt.
 |
| 1 |
