Kaip portalui 15min pasakoja UŽT priemonių organizavimo departamento direktorė Vaida Kamandulienė, anksčiau gyventojai, ieškodami jiems aktualių mokymosi programų, turėdavo dairytis po kelias platformas. O nuo šiol „Kursuok“ ir UŽT siūlomos mokymosi galimybės bus po vienu stogu.
Ši integracija naudinga tiek nedirbantiems, tiek dirbantiems UŽT klientams, pabrėžia specialistė. Išsirinkę norimą mokymosi programą, jie galės prašyti UŽT finansavimo ir, jausdami tvirtą užnugarį, mokytis naujų dalykų arba tobulinti jau turimas kompetencijas.
Savo klientams siūlydama įvairias mokymosi programas, UŽT stengiasi, kad tos programos žmogui padidintų perspektyvas įsidarbinti. Tuo pat metu kreipiamas dėmesys, kad įgytos kompetencijos darbo rinkoje iš tiesų būtų aktualios.
„Vykdomas tikrai labai platus vertinimas. UŽT privalo atsižvelgti į darbo rinkos prognozes, darbo rinkos situaciją, tai, ką diktuoja Vyriausybė savo prioritetais, susijusiais su ekonomikos plėtra, tendencijas konkrečiame ekonominiame sektoriuje, darbuotojų skaičiaus pokytį“, – teigia V.Kamandulienė.
Ši integracija naudinga tiek nedirbantiems, tiek dirbantiems UŽT klientams.
Pasak jos, remiantis įvairiomis analizėmis, šiuo metu prioritetinėmis sritimis laikomos informacinių ir ryšių technologijų, logistikos ir transporto, sveikatos bei finansų sektoriai.
Po mokymų sėkmingai įsilieja į darbo rinką
UŽT kiekvienais metais, priklausomai nuo finansavimo galimybių, pasiūlyti mokytis gali maždaug 10–15 tūkst. asmenų. Praėjusiais metais tas skaičius buvo dar didesnis – finansuotą galimybę mokytis turėjo apie 19 tūkst. asmenų.
„Be jokios abejonės, mes vertiname ir mūsų taikomų priemonių aktyvumą – kas atsitiko su žmogumi po dalyvavimo mokymosi iniciatyvose. Matome, kad pati efektyviausia aktyvios darbo rinkos politikos priemonė yra aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas. Skaičiuojame, kad apie 95–96 proc. asmenų, pabaigusių mokymą, praėjus 6 mėnesiams jau dirba.
Taip pat viena iš efektyviausių priemonių yra įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, kas irgi siejama su galimybe mokytis. Tos priemonės efektyvumas, praėjus 6 mėnesiams, siekė apie 92 proc.“, – džiuginančia statistika dalijasi V.Kamandulienė.
Vis dėlto, UŽT priemonių organizavimo departamento direktorės teigimu, finansinė parama yra tik vienas iš veiksnių, skatinančių asmenį mokytis. Kaip tuos mokslus žmogus išnaudos savo paties naudai, priklauso tik nuo jo.
„Vidinė motyvacija yra ženkliai svarbesnė. Kaip mes sakome: klientas turi pats apsispręsti, kaip mokymas jam padės aktyviau ieškoti darbo arba aktyviau išlikti darbo rinkoje, jeigu žmogus jau yra dirbantis. Finansinė parama yra tiktai tam tikra priemonė, galbūt startas, o visa kita priklauso nuo žmogaus“, – tikina pašnekovė.
Daugiau apie Užimtumo tarnybos ir „Kursuok“ integraciją klausykite šiame vaizdo įraše.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota Kursuok.lt platforma sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“. Projektą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) kartu su partneriais: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru, Lietuvos aukštojo mokslo asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionaline švietimo agentūra. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
