Kuo Informacinės technologijos svarbios Lietuvos ekonomikai?
Šiuolaikiniame pasaulyje IT svarbios bet kuriai ekonomikai, tarp jų – ir Lietuvos. Jeigu mes pažiūrėsime į bet kokią Lietuvoje veikiančią įmonę, parduotuvę, autoservisą, nekalbu apie bankus arba dideles technologijų kompanijas, visur matysime kompiuterius, kompiuterius, kompiuterius. Aišku, skirtingoms įmonėms reikalingas skirtingas IT lygis. Vis dėlto kaip šiuolaikinė ekonomika negali egzistuoti be pinigų, taip ji negali egzistuoti ir be IT.
Ar Lietuva gali tapti IT šalimi?
Mes labai mėgstame tokius, kaip pasakyti, šūkius. Lietuva – lazerių šalis, Lietuva – baldų pramonės šalis, Lietuva – tekstilės šalis ir t. t. Mums nereikia to, mums nereikia būti kieno nors šalimi, mes tiesiog turime turėti kaip galima daugiau stiprių bet kurios srities įmonių. IT įmonės Lietuvoje yra perspektyvios tuo, kad jos visų pirma nereikalauja medžiaginių išteklių: nereikia turėti jokių naudingųjų iškasenų, reikia tiktai būti protingiems ir gerai išsilavinusiems. Kita vertus, šiuolaikinės IT yra geros tuo, kad, norint dirbti Kalifornijos įmonėje, nereikia būti „Silicio slėnyje“. Mes taip pat sėkmingai galime viską daryti būdami čia. Todėl IT paslaugų ir IT produktų eksportas techniškai labai nesudėtingas. Todėl mums, mažai šaliai, kuri nori ir privalo įsijungti į globalią ekonomiką, IT sritis yra tikrai patraukli ir perspektyvi.
Žiniasklaidoje nemažai pasisakymų, kad trūksta IT specialistų. Ar jų iš tikrųjų trūksta? Ir koks IT darbo jėgos poreikis numatomas ateityje?
Aš manau, kad IT specialistų ruošimas dabar yra poburbulinis, ne kaip prieš maždaug penkerius metus, kai IT atrodė nesustabdomas garvežys. Dabar, mano nuomone, banga ritasi į kitą pusę, ir mes IT specialistų ruošiame tikrai per mažai. Tą galime labai pajausti, pavyzdžiui, mūsų Fundamentinių mokslų fakultete, kurio dekanas buvau. Šiuo metu darbdavių, ateinančių ir ieškančių studentų, kurie galėtų dirbti, yra tiek, kad mes neturime, ką jiems pasiūlyti – tiesiog nėra tiek studentų . Kodėl nėra, čia klausimas šiek tiek subtilesnis. Šiuo atveju valstybė neturi svertų, kaip skatinti arba mažinti IT specialistų ruošimą. Valstybė gali tik didinti ar mažinti krepšelių skaičių, bet ji negali pasakyti, kiek ji nori paruošti IT specialistų. Taip pat IT tampa nebe cool, visi priprato, visiems tai yra savaime suprantama, nebėra to žavesio, kuris buvo prieš dešimt metų. Kai susideda visi veiksniai, rezultatas – ryškus studentų skaičiaus sumažėjimas. Pavyzdžiui, „Barclays“ servisų centre dabar dirba apie 750 žmonių. Dar dviejų tokių centrų atėjimas iššluos visas mūsų firmas, ir tai bus, tam tikra prasme, tragedija. Taip, „Barclays“ ir tokio tipo centrai yra gerai, bet mes turime turėti daug daugiau specialistų negu reikia tokiems centrams.
Pagal IT naudojimą 2011 metais Lietuva užėmė 31-ąją vietą iš 142 vertintų šalių. Kas lėmė tokią mūsų sėkmę?
Sunku pasakyti. Aš manau, kad labai prisidėjo tai, kad Lietuvoje techniškasis arba tiksliųjų mokslų išsilavinimas yra pakankamai aukšto lygio. Tai iš karto duoda pagrindus didžiajai daliai visuomenės lengvai įsisavinti IT. Vis dėlto yra ir kita pusė. Manau, svarbu, kad Lietuvoje buvo labai sėkmingai plėtojami komunikaciniai tinklai. Internetas ir mobilusis ryšys atsirado labai greitai ir beveik visur automatiškai sudarė galimybes naudotis praktiškai visais IT vaisiais.
Ką dar Lietuva yra pasiekusi IT srityje?
Atvirai pasakius... Sutinku, kad sėkmės pavyzdžiai reikalingi, bet aš manau, kad daug svarbiau yra tas vidutinis IT išprusimo lygis. Tiek IT specialistų, tiek bendrai visuomenės. Aš manau, kad nuo to priklauso mūsų ekonomikos sėkmė. Mes galime pažiūrėti labai paprastai: ką davė kompanija „Skype“ Estijai? Ji suteikė labai daug prestižo. Jeigu tavo šalyje buvo sukurta tokia kompanija kaip „Skype“, akivaizdu, kad toje šalyje yra tikrai gerų specialistų. Bet jeigu žiūrėtume labai konkrečiai ir smulkiai, tai centre „Skype“ dirba, bijau sumeluoti, keli šimtai žmonių – gal penki, o gal ir mažiau. Ir tai iš esmės nekeičia Estijos ekonomikos. Realus rezultatas, kuris persmelkia visą ekonomiką ir visą visuomenę, yra vidutinis lygis. Čia tas pats kaip kalbos, kad mes labai norime turėti Nobelio premijos laureatą. Tai būtų labai gražu, labai puiku – tam tikras, pasakyčiau, ordinas mūsų visuomenei, mokslo sistemai ir t. t. Aš tikrai norėčiau ir linkiu Lietuvai jį turėti. Bet jis tikrai nepakeis Lietuvos gyvenimo.
